fbpx

Bendras gyvenimas nesusituokus – emocinė pelkė iš kurios nelengva išbristi?

 | Naomi Schaefer Riley

Maždaug prieš penkiolika metų pažinojau moterį, kuri norėjo ištekėti. Aišku, pažinojau daug daugiau nei vieną tokią moterį. Tačiau būtent šioji trisdešimtmetė jau kelis metų susitikinėjo su vaikinu ir galvojo, kad jis tuoj tuoj jai pasipirš. Bet jis nesipiršo. Man buvo aišku, kad porelės santykiai nesveiki ir jiems nelemta tęstis. Tada vieną savaitgalį… ji kažkaip sugebėjo įsikraustyti į jo butą. Pasibaigė jos nuomos sutartis ar kažkas tokio – tikslių detalių nepamenu. Bet pamenu, galvojau: „tas bendras gyvenimas jiems ne į gerą.“

„Visi taip daro…“

Mūsų bendri draugai atrodė abejingi. Na ir kas? Jie nusprendė kartu gyventi kartu. Visi taip daro. Ar aš turiu būti tokia davatka? Ne, ne davatka. Kaip bandžiau jiems paaiškinti, mane mažai jaudino jų intymūs santykiai. Greičiau tai, kad jis nė iš tolo nerodė noro susituokti, tačiau ji gyvendama kartu daug ilgiau galės save apgaudinėti.

Taip ir nutiko. Ateinančius dvejus metus jie gyveno kartu. Ji pradėjo kantriai, tenkindamasi nauju ir, atrodytų, rimtesniu jų santykių statusu. Tada ji pradėjo nejučia laidyti užuomias apie kitą žingsnį. Jis, tuo tarpu, savo draugams sakė, kad nėra patenkintas santykiais, tačiau nelabai gali jai to pasakyti, nes išsiskyrimas – bendro gyvenimo nutraukimas – sukeltų daugybę logistinių iššūkių. Taip jie stumdėsi ir stumdėsi, kol vieną dieną jis ėmė ir sukrovė dėžę su jos daiktais ant kilimėlio už durų.

Kodėl nesimokome iš kitų klaidų?

Žinoma, nesu pirmasis tai pastebėjęs žmogus, tačiau verta pakartoti: bendras gyvenimas poroms suteikia stabilumo iliuziją. Jei gyvenate kartu ir dalijatės darbus, dalijatės namų ūkio išlaidomis ir reguliariai užsiimate seksu, ar tai nėra tas pat kaip santuoka? Atsakymas ir toliau išlieka neigiamas. Ir tai yra bloga žinia visoms tokiuose santykiuose esančioms moterims, kurios tiki, kad bendras gyvenimas sukurs ilgalaikius, stabilius santykius. Dar blogesnis gyvenimas yra vaikams, kurių tėvai pasisrinko bendrą gyvenimą, o ne santuoką.

Gyvenimas susidėjus labai išplito visame pasaulyje Ir, kaip rodo Šeimos studijų ir socialinių tendencijų instituto tyrimas, tokie santykiai vis dar yra nestabilesni nei santuoka. „Apobendrinant, kuo daugiau vaikų gimsta sugyventiniams, tuo mažoiau vaikų iki dvylikos metų gyvena su abiem savo biologiniais tėvais“. Tyrimo autoriai nustatė, kad šalių viduje gyvenimo susidėjus dažnėjimas „yra susijęs su nestabilumo šeimose augimu“.

Įdomu tai, kad tyrėjai nustatė, jog bendras gyvenimas buvo mažiau stabilus nei santuoka, nepriklausomai nuo motinos išsilavinimo. Daugelis aukštesnės ir vidurinės klasės porų mano, kad liūdna statistika apie bendrą gyvenimą iš tikrųjų yra problema tik žemesnės socialinės ir ekonominės klasės žmonėms. Jų santykiai (kaip mano labiau išsilavinusieji) yra mažiau stabilūs dėl ekonominių veiksnių. Vis dėlto, tiesa ta, kad bendras gyvenimas sukelia problemų visų sluoksnių žmonėms.

Kad ir kaip davatkiškai ar retrogradiškai tai skambėtų, kad ir kiek populiarioji kultūra stumtų naratyvą, esą bendras gyvenimas yra toks pat kokybiškas, kaip ir santuoka, faktai nemeluoja: tikros santuokos turi kažką tokio vestuves, dėl ko santykiai yra geresni ir trunka ilgiau.

Naomi Schaefer Riley yra amerikietė žurnalistė, apžvalgininkė, lektorė, negrožinės literatūros rašytoja, „The New York Post“ ir kitų medijų autorė.

Pabaiga: bendras gyvenimas.

Jums gali patikti