Kodėl tūkstantmečio kartos moteris domina vyresni vyrai?

Šis „Vanity Fair“ straipsnis apie tamsiąją internetinių pažinčių pusę mane nuteikė niūriai, jei ne siaubingai. Pažintys, jei tikėsime „Vanity Fair“, virsta įmantria apgaulės šarada: visi neriasi iš kailio, kad tik kažkam nesudarytų „klaidingo įspūdžio“. Vyrai elgiasi nemandagiai, kad užtikrintų, jog moterys, su kuriomis jie bendrauja, nesitikėtų daugiau nei trumpalaikių santykių. Moterys profilio nuotraukose „save seksualizuoja“, kad taip sudomintų vyrus, ir kategoriškai neigia, kad galbūt norėtų kažko daugiau nei vienos nakties nuotykio. Kad ir kaip bežiūrėtumėte, santykiai su įsipareigojimu, pagal tūkstantmečio kartos standartus yra nesusipratimas.  Noriu tikėti, kad „Vanity Fair“ kalbino tik pačias egzotiškiausias patirtis turėjusius pašnekovus, bet žinau, kad tai netiesa. Per savo internetinių pažinčių istoriją sulaukiau nemažai netinkamo dėmesio, kad žinočiau jog tikrai yra taip blogai. Tačiau tarp savo draugių – mielų, protingų, nepriklausomų moterų – pastebėjau naują strategiją, atsaką į internetinių pažinčių pasaulio kvailybes. Visas šias moteris domina vyresni vyrai.

Kur dingo Nicholsonas ir Fordas?

Vis daugiau mano draugių susitikinėja su du kartus, taip du kartus už, jas vyresniais vyrais. 2015 m. filme „Naujokas“ (angl. „The Intern“) Anne‘a Hathaway stovi šalia Roberto DeNiro ir kelių jaunesnių kolegų bare ir užduoda griežtą klausimą: „kaip per vieną kartą vyrai nustojo būti tokiais kaip Jackas Nicholsonas ir Harrisonas Fordas ir tapo…?“ Nevilties apimta ji mosteli ranka į keturis priešais save stovinčius vyrus, mano kartos archetipus su rūšiniu alumi vienoje rankoje, išmaniuoju telefonu kitoje, su savo apšepusiomis barzdomis ir akivaizdžiu ambicijų trūkumu. Suprantu ją: kam taikstytis su „Tinderio“ nevykėliais, kai yra ištisa karta vyrų, kurie net nepgalvoja naudotis panašiomis programėlėmis?

Santykių su vyresniais vyrais pranašumai niekada nebuvo tokie akivaizdūs, būtent dėl to, kad „Tinderis“ ir panašau plauko internetinės svetainės padarė santykius neįmanomais toms iš mūsų, kurios nenori dalyvauti rungtyje „kam rūpi mažiau“. Pažvelkite į kelis dešimtmečius vyresnius vyriškius ir labai tikėtina, rasite vyrą, kuriam nesuvokamas, nesibaigiantis nuotraukų „braukymas“ tam, kad surasti draugę vienai nakčiai.

Nesistengia grįžti atgal laike

Mano draugė Gabrielė susipažino su savo vaikinu restorano atidaryme. Juos skiria dvidešimt metų, ir jie kartu jau du metus. Jis „elgiasi su manimi kaip su žmogumi“, – sako ji. „Stebiu, kaip tiek daug mano draugių kankinasi dėl teksto žinučių iš vaikinų, kuriems… jos tiesiog aiškiai nerūpi“. Stereotipai, pasak jos, yra teisingi: vyresni vyrai yra dėmesingi, jie nekompleksuoja dėl jūsų karjeros sėkmės, jie neužaugo žiūrėdami pornografiją savo kompiuteriuose ir tikrai nesitiki sekso iš jūsų vos po pirmojo susitikimo. Tai nėra „senamadiškas“bendravimas, tiesiog humaniškesnis. „Nesistengiau grįžti laiku atgal“, – pokalbio pabaigoje pridūria Gabrielė. „Niekas nenori grįžti į 1950-uosius, mes tiesiog norime, kad su mumis būtų elgiamasi pagarbiai.“

Tačiau dideli amžiaus skirtumai turi ir neigiamų aspektų, ir moterys, pasirinkdamos šį kelią, daug aukoja. Pirmiausiai, komplikuojasi vaikų auginimas su tėvu tinkančiu į mažylio senelius.  Taip pat gali anksčiau nei tikimasi atsirasti su amžiumi susijusių vyro sveikatos problemų, galiausiai susiduriama ir su neigiamu visuomenės požiūriu. Visa tai gerokai apsunkina santykius su vyresniu vyru, galima sakyti, daro jų ateitį miglogą.  Tačiau moterys jiems vis tiek ryžtasi, ir kuo toliau, tuo dažniau. Ar kas galėtų geriau iliustruoti tūkstantmečio kartos moterų troškimą ištrūkti iš „Tinderio“ distopijos?

Jessica Jacobs yra poetė, eseistė ir švietėja gyvenanti ir dirbanti Ashville mieste Šiaurės Karolinoje (JAV).

Pabaiga: kodėl tūkstantmečio kartos moteris domina vyresni vyrai?