Šeimą kurti geriausia tuomet, kai vyras ir žmona yra baigę mokslus, įsidarbinę, įgiję finansinį saugumą ir gyvenimo patirties. Kas galėtų tam nepritarti? Ką gi, neseniai pasirodęs didelis JAV šeimų tyrimas nesutinka su šiuo populiariu įsitikinimu. Duomenys neduoda jokio pagrindo manyti, kad vėliau (t.y. po 25 gyvenimo metų) susituokusios poros turi privalumų prieš poras, susituokusias tarp 20 iki 24 metų. Tad kada geriausia kurti šeimą ir kodėl?
„Gerai žinome, kad paauglystėje sudarytoms santuokoms gresia rizika iširti,“ – sako vienas iš tyrimo autorių dr. Alanas Hawkinsas. „Tačiau vėliau sutuoktinių amžius nėra stiprus santuokos sėkmės rodiklis. Nepaisant to, gajus mitas, esą dvidešimt kelerių metų žmonės dar per jauni, kad galėtų žengti tokį reikšmingą žingsnį. Užuot patikėję šiuo mitu, turėtume žinoti, kad santuoka gali būti ne vien gyvenimo ‚karūnos deimantas‘, bet ir puikus ,kertinis akmuo‘“.
Štai keli tyrimo rezultatų akcentai:
- Anksčiau vedę vyrai teigia esą labiau patenkinti savo šeimyniniu gyvenimu nei vėliau susituokusieji (81%, palyginti su 71%) ir labiau patenkinti savo seksualinio gyvenimo kokybe (63% ir 49%).
- Taip pat anksčiau ištekėjusios žmonos šiek tiek labiau teigiamai vertina savo santuokinio gyvenimo kokybę (73%, palyginti su 70%) ir seksualinį pasitenkinimą (62%, palyginti su 51%).
- „Karūnos deimanto“ ir „kertinio akmens“ tipo santuokos reikšmingai nesiskiria kalbant apie namų ūkio darbų pasidalijimą ir gebėjimą dirbti kaip viena komanda.
- Abi šeimų grupės nesiskiria ir požiūriu į šeimos finansus. Beje, anksčiau susituokusieji nėra labiau linkę kliautis savo tėvų finansine pagalba už vėliau susituokusius.
- Demografiniai skirtumai tarp anksčiau ir vėliau susituokusių taip pat nežymūs, nors, savaime suprantama, anksčiau susituokusieji yra baigę mažiau mokslų. Įdomu, kad abi šeimų grupės reikšmingai nesiskiria pagal sutuoktinių religingumą.
- Daug jaunų žmonių tuokiasi ar bent norėtų tuoktis iki savo trečiojo dešimtmečio vidurio. Jungtinėse Valstijose 20% pirmųjų santuokų sudaroma tarp 20 iki 24 gyvenimo metų, o dar 25% jaunų suaugusiųjų teigia norį tuoktis šiame amžiaus tarpsnyje.
- Beje, nors pirmosios santuokos sudarymo amžius apskritai didėja, jauni žmonės kartu gyventi pradeda panašaus amžiaus kaip ir seniau – tik jie tai daro nesusituokę.
Atidėliojimo pavojai
Šiais laikais įprasta atidėlioti santuoką vėlesniam laikui, tačiau tyrimo rezultatai rodo kelis tokio elgesio pavojus. Santuokos kaip „karūnos deimanto“ modelis, pavyzdžiui, skatina individualistinę pasaulėžiūrą ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu, kurios gali būti sunku atsisakyti susituokus. Vėlyva santuoka kartais siejama su padidėjusia skyrybų rizika dėl ikisantuokinių seksualinių partnerių skaičiaus ir dėl tendencijos prieš santuoką gyventi susidėjus.
Autoriai taip pat nagrinėja ankstesnių tyrimų nurodytus ryšius tarp vėlyvos santuokos paplitimo ir mažėjančio santuokų bei augančio nesantuokinių vaikų skaičiaus. Tokios tendencijos, ypač ryškios žemesnių pajamų sluoksniuose, lemia augančią ekonominę ir socialinę nelygybę.
„Kartais pasitaiko priežasčių atidėti santuoką vėlesniam laikui – dažniausiai dėl finansinių sunkumų. Taip pat daugelis porų yra laimingos susituokusios vėlesniame gyvenimo etape,“ – sako tyrimo bendraautorius Jasonas Carrollas.
„Vis dėlto mes manome, kad visuomenė neturėtų atkalbinėti porų, norinčių tuoktis savo trečiojo dešimtmečio pradžioje. Kalbant apie santykių nestabilumą ir skyrybų riziką, tyrimai nerodo reikšmingų skirtumų tarp ankstyvų ir vėlesnių santuokų. Priešingai populiariam mitui, esą reikėtų vengti tuoktis jauname amžiuje, santuoka tarp 20 ir 24 gyvenimo metų gali tapti kertiniu akmeniu laimingam poros gyvenimui.“
Michaelas Cookas yra australų publicistas rašantis bioetikos temomis.
Pabaiga: kada geriausia kurti šeimą?