Kaip „skudurų sumetimas“ baigiasi skyrybomis

Naomi‘ė Schaefer Riley | The New York Post

„Ar tęstumėte šiuos santykius, jei negyventumėte su savo vaikinu ar mergina?“ Tai yra klausimas, kurį Scottas Stanley užduoda žmonėms, kurie kartu gyvena nesusituokę. Stanley, Vedybinio gyvenimo ir šeimos studijų centro direktorius sako, kad stebėtinai daug žmonių atsako: netęstume. Stanley ir kolegų atliktas tyrimas rodo, kad gyvenimo susidėjus pasekmės juntamos ir vėlesniais santykių etapais.

Kas lemia šeimyninės laimės trūkumą?

Pirmą kartą šiuo klausimu jis pradėjo domėtis 9-ojo dešimtmečio viduryje.

Apklausęs poras, susituokusias mažiau nei 10 metų, jis nustatė, kad vyrai, prieš santuoką gyvenę su savo būsimosiomis žmonomis, „savo atsidavimą įvertino gerokai žemiau“. Kitaip tariant, jie turėjo silpnesnę „vidinę motyvaciją būti su šiuo asmeniu“.

Tiesą sakant, kitos apklausos nustatė, kad tas pats pasakytina apie moteris, nors efektas šiek tiek mažesnis.

Tyrėjai priėjo išvados, kad „kai kurie iš šių vaikinų, susituokė su moterimis, kurių nebūtų vedę, jei negyventų kartu prieš vedybas“.

Tokią stulbinančią išvadą patvirtina faktas, kad respondentai, tvirtai įsipareigoję tuoktis (pvz. susižadėję ar nustatę vestuvių datą) dar prieš įsikraustydami kartu, nejuto analogiškai žemo įsipareigojimo santykiams.

„Santykiai apkvaitus“

Stanley ir kolegų sukurtas vaizdo įrašas sumaniai pristato šią „santykių inercijos teorija“. Filmuką, pavadintą „Santykiai apkvaitus“ (Relationship DUI, angl.) verta peržiūrėti visiems gyvenimo draugo ieškantiems žmonėms.

„Žinote, kaip būna,“ klausia balsas filmo pradžioje, „jūs tiesiog gyvenate savo gyvenimą. O tada, bam!, vieną dieną sutinkate savo sielos draugą ir visas jūsų pasaulis nusidažo naujomis spalvomis“.

Vaizdo įraše aprašomi džiaugsmą sukeliantys chemikalai, išsiskiriantys mūsų kūnuose santykių pradžioje – nuo dopamino iki oksitocino – ir kaip jie iš tikrųjų gali paveikti mūsų sprendimus.

Šių hormonų išsiskyrimas padidėja sekso metu, tačiau tokį poveikį gali sukelti net ir vakarienė su žmogumi, dėl kurio linkstate pamesti galvą.

Veikiami šių hormonų, imate daryti tai, kas jus „užrakina“ naujuose santykiuose. Įsigyjate bendrą mobiliojo telefono planą, drauge paimate paskolą automobiliui, kartu iš gyvūnų prieglaudos parsivedate šunį.

Tačiau po kelių mėnesių viskas ima atrodyti kitaip. Staiga pabundate ir suprantate, kad tikrai nenorite būti su šiuo žmogumi.

„Jūs priėmėte sprendimus tikėdami, kad radote amžiną meilę, tačiau iš tikrųjų jus veikė riboto laiko cheminė reakcija.“ Ir dėl jos jūs atsidūrėte padėtyje iš kurios nepaprastai sunku išsinarplioti. […]

Vaizdo įraše siūloma, kad santykių pradžioje žmonės neskubėtų persikraustyti iš savo būstų, neįsigytų bendrų automobilių ir mobiliųjų telefonų planų. Vietoj šuns galbūt verčiau drauge globoti auksinę žuvelę.

Stanley nerimauja, kad jaunimas „per anksti save susaistydamas atsisako galimybių rasti geriausią partnerį“, kitaip sakant, per anksti užveria duris kitoms galimybėms.

Galbūt tai skambės netikėtai, bet panašu, kad norint laimingai susituokti visam gyvenimui geriausia jauname amžiuje palikti savo galimybes atviras.

Kuo daugiau pažinsite savo draugą nesusisaistę su juo buitimi, tuo didesnė tikimybė, kad išsiskirsite su netinkamu žmogumi ir rasite tinkamą.

Skaityti visą tekstą (anglų k.)

Naomi Schaefer Riley yra amerikietė žurnalistė, sindikuota apžvalgininkė, lektorė, negrožinės literatūros rašytoja, „The New York Post“ ir kitų medijų bei tinklaraštininkė.

Pabaiga: gyvenimo susidėjus pasekmės.

Jums gali patikti

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close