Šeimos ir darbo balansas: ar moterys gali turėti viską?

Moterys gali turėti viską – karjerą ir šeimą. Sutinkate ar ne? Vieną labai aiškų atsakymą į šį klausimą duoda korporacijos „PepsiCo“ generalinė direktorė Indra Nooyi. Viename interviu ji tiesiai sako nemananti, kad šeimos ir darbo balansas yra įmanomas – moterys gali nebent apsimesti, kad taip yra. Kitaip tariant, jos gali atrodyti lyg puikiai balansuoja šeimą ir karjerą. Tačiau tikrovėje jos tikriausiai niekada nesijaus „turinčios viską“ ar bent jaus kaltę, kad negalės atiduoti visų jėgų abiem vaidmenims.

Reakcija į jos nuomonę atskleidžia dar vieną įdomų dalyką – kad moterys gali viską turėti, jei tik jas palaiko jų šeima. Tą rodo ir Nooyi patirtis – kai ji grįžo namo ir pranešė tapusi „PepsiCo“ prezidente, motina pasiuntė ją nupirkti pieno (nors buvo jau 22 val., ir vyras galėjo anksčiau nueiti į parduotuvę). Grįžus jai buvo liepta palikti savo pareigas už durų, nes „kai įeini į šį namą, tu esi žmona, dukra ir motina. Niekas kitas tavęs nepavaduos. Taigi palik savo karūną už durų“.

Skamba šiurkščiai, ar ne? Svarbu nepamiršti Nooyi kultūrinio fono: kur iš moters tikimasi atlikti tradicines užduotis, kad ir kokia sunki būtų jos karjera. Bet net ir palaikant šeimai, ar dirbančios mamos padėtis gali būti tobula? Ar dauguma mamų, praleidžiančių viršvalandžius ofise nejaus tam tikro emocinio diskomforto, net jei jų vyrai tą laiką bus su mažyliais?  Argi nėra tokio dalyko kaip motiniškas instinktas?

Viskas, tik ne tuo pačiu metu?

Visoje šioje diskusijoje ar „moterys gali turėti viską“, kol kas girdėjau tik vieną nuomonę, kuriai iš tikrųjų pritariu. Dar 1986 m. pasirodžiusioje knygoje pavadinimu „Seka“ (Sequencing, angl.) autorė Arlene Cardozo išsakė mintį, kad moterys iš tiesų galėtų viską turėti, tik ne tuo pačiu metu.

Remdamasi šimtais interviu, Cardozo siūlo alternatyvą moterims, nepatenkintomis karjeros ir vaikų žongliravimu.  Jos sprendimą sudaro trijų žingsnių seka: 1) padėti karjeros pamatus įgyjant gerą išsilavinimą ir darbo patirtį, 2) padaryti pertrauką karjeroje kai gimsta vaikai, kurį laiką skiriant jiems visą savo dėmesį ir 3) grįžti į karjeros kelią vaikams paaugus.

Štai kaip apie tokią gyvenimo seką atsiliepia ją išbandžiusi Sidnėjaus Universiteto (Australija) literatūros profesorė Leonie Westenberg:

Manęs dažnai klausia, ar aš gailiuosi tos kelių metų pertraukos – ar nebuvo sunku grįžti prie mokslinio darbo po laiko praleisto namuose. Na, taip, dėl šios pertraukos netekau dalies pajamų, […] nors nesutikčiau, kad tokia gyvenimo seka yra prieinama tik finansiškai pasiturinčioms moterims.  Taip pat turėjau susitvarkyti su baime, kad grįžusi į akademinį darbą nebūsiu pakankamai gera specialistė.

Ar mano gyvenimo seka turėjo privalumų? Iš tiesų, be akivaizdžios naudos mano sūnums, pertrauka nuo darbo rutinos suteikė man intelektualinio pranašumo. Kai dabar kalbuosi su kolegomis apie klasikinę bei šiuolaikinę literatūrą, jie man dažnai sako, kad esu gerai apsiskaičiusi, prašo pasiūlyti literatūros tolimesniam skaitymui.

Vienas iš būdų (ir pabrėžiu, kad galimi ir kiti būdai) „turėti viską“ yra ši seka. Nedaryti visko iš karto. Vietoj to, naudoti motinystę kaip pertrauką naujoms sritims tyrinėti ir laiką intelektiniam akiračiui plėsti.

Be abejo, ne visose profesijose moterims bus vienodai lengva susiplanuoti tokią gyvenimo seką.  Vis dėlto, galbūt darbdaviai ir visuomenė turėtų pasistengti ją padaryti pasiekiamą platesniam moterų ratui, kad vietoj įtempto balansavimo iš tiesų galėtume „turėti viską“?

Tamara El-Rahi yra žurnalistė ir asocijuota portalo mercatornet.org redaktorė. 

Pabaiga: šeimos ir darbo balansas