Šiemet beveik ketvirtadalis visų Jeilio universiteto (JAV) bakalauro studentų pasirinko kursą apie tai… kaip būti laimingam. „Daugelį iš mūsų kankina nerimas, esame įsitempę, nelaimingi, sustingę“, – dienraščiui „New York Times“ sakė kursą lankantis pirmakursis. „Jaunimas yra pavargęs nuo emocijų – tiek teigiamų, tiek neigiamų – slopinimo, ir dėl to negali susitelkti į savo darbą, į tolesnius žingsnius gyvenime,“ rašoma straipsnyje.
Nuoširdžiai linkiu jiems sėkmės. Visi norime būti laimingi, bet esame daugiau patyrę to kas neatneša laimės, negu tai, kas ji yra iš tikrųjų. Kaip sako kurso lektorius, psichologijos profesorius, „mūsų nuojauta apie tai, kas mus padarys laimingus, pavyzdžiui, laimėta loterija ar gerai išlaikytas egzaminas, yra visiškai klaidinga“.
Žemiau esantis animacinis filmas puikiai iliustruoja šią niūrią tiesą. Jo kūrėjas Steve’as Cuttsas – britų dailininkas, kurio kūrybos centre aštri vartotojiškos visuomenės kritika. Filmas, be abejonės, tamsus, bet esminę mintį išreiškia nepriekaištingai.
Tad, kas yra laimė? Šiame filme apie tai nesužinosite, bet vėlgi toks klausimas gali būti per didelis animaciniam filmui. Teisingą atsakymo paieškos kryptį nurodo filosofas J. Budziszewskis savo neseniai išleistoje knygoje „Kaip būti ir kaip nebūti laimingam“:
[Tai yra] paradoksas – tie, kas nuolat klausia: „kaip galiu tapti laimingas?“ yra mažiausiai linkę būti laimingi. Kodėl taip yra? Nes mano laimės manija nukreipia mano dėmesį į save. Tuo tarpu mano laimė slypi kažkur už manęs paties, mano pašaukimo išpildyme.
Vis dėlto, žinojimas, kur laimės neieškoti, jau yra gera pradžia. Dauguma Steve’o Cuttso animacinių filmų pasakoja apie tai, kaip vartotojiškumas kenkia aplinkai. Tačiau autorius yra sukūręs kelis perlus ir apie platesnes temas. Štai dar vienas puikus S. Cuttso filmukas – ši kartą apie priklausomybę nuo išmaniųjų telefonų. Pasižiūrėkite
Pabaiga: kur nerasime laimės.