fbpx

Kas yra Didžioji savaitė? Devyni faktai

 | Joe Carteris

Nūdien Velykos dažnai siejamos su pavasariu ir gamtos atgimimu.  Galbūt dėl akcentuojamo ryšio su gamta, Velykos miestietiškame pasaulyje tapo antraplane švente, negalinti lygintis savo svarba su Kalėdomis. Krikščionims, kita vertus, Velykos yra ne šiaip sau šventė, o visų metų apogėjus.  Didžioji savaitė yra tarsi šio apogėjaus preliudija.  Kuo ypatingos septynios dienos nuo Verbų sekmadienio iki Velyknakčio ir kaip jos siejasi į bendrą Velykų pasakojimą?  Actono instituto (JAV) autorius Joe Carteris pasakoja kas yra Didžioji savaitė ir kuo krikščionims svarbios jos dienos.

Kas yra Didžioji savaitė?

Didžioji savaitė apima septynias dienas prieš šv. Velykas. Į šį laikotarpį įeina Verbų sekmadienis, Didysis ketvirtadienis, Didysis penktadienis ir Didysis šeštadienis. Velykų sekmadienis nepriskiriamas Didžiajai savaitei.

Kada Didžioji savaitė paminėta pirmą kartą?

Pirmą kartą Didžiosios savaitės šventimas užfiksuotas apie 381–384 metus gálų genties moters Egerijos, laiške, kuriame ji pasakoja apie savo piligriminę kelionę į Šventąją Žemę. Laiške Egerija aprašo Verbų sekmadienį Jeruzalėje, kuriame pati dalyvavo:

. . . visi vaikai, net ir tėvų nešami mažyliai [susirinkę ant Alyvų kalno], laiko rankose šakeles, vieni – palmių, kiti – alyvuogių. Vyskupas joja į miestą [ant asilo] taip pat, kaip kadaise buvo tai darė Viešpats.

Kas yra Verbų sekmadienis?

Verbų sekmadienis mini Jėzaus triumfališką įžengimą į Jeruzalę penkias dienas prieš savo nukryžiavimą.  Šį įvykį, mini visos keturios kanoninės evangelijos. Daugelyje krikščionių bažnyčių Verbų sekmadienį vyksta procesijos, kurių metu tikintieji neša palmių ar kitų visžalių augalų lapus, panašius į tuos, kuriuos minia klojo ant kelio, Jėzui jojant į Jeruzalę.

[Lietuvoje Verbų sekmadienio pavadinimas atspindi tradiciją vietoj palmių lapų į bažnyčią atsinešti dekoratyvines kompozicijas iš džiovintų žolynų – verbas. Pastaraisiais dešimtmečiais verbas iš dalies pakeitė kadagių ar buksmedžių šakelės.]

Kas yra „Šnipo trečiadienis“?

Nors trečiadienį prieš Velykas bažnyčiose nevyksta jokios išskirtinės pamaldos, anglakalbėse šalyse ši diena turi archajišką, dabar retai naudojamą „Šnipo trečiadienio“ (Spy Wednesday, angl.), pavadinimą.  Taip liaudyje prisimenamas Judo Iskarijoto – vieno iš Kristaus mokinių – sutikimas tapti Sanhedrino, žydų religinių bei politinių lyderių susirinkimo, šnipu, turėjusiu duoti žinią apie palankų momentą suimti Jėzų.

Kas yra Velykų Tridienis?

Velykų Tridienis yra trijų dienų laikotarpis, prasidedantis apeigomis Didžiojo ketvirtadienio vakare ir besitęsiantis iki Velykų sekmadienio vakaro.  Jis apima Didįjį penktadienį, Didįjį šeštadienį ir šv. Velykas. Tridienio metu prisimenamas kanoninėse evangelijose aprašomas Jėzaus kentėjimas ant kryžiaus, mirtis, palaidojimas ir prisikėlimas.

Kas yra Didysis ketvirtadienis?

Didįjį ketvirtadienį yra minima Jėzaus ir jo mokinių Paskutinė vakarienė.  Krikščionys tiki, kad Paschos (žydų Velykų) vakarienės metu Jėzus įsteigė Komuniją, liepdamas savo mokiniams jį prisiminti valgant pašventintą duoną ir geriant pašventintą vyną. Katalikai, stačiatikiai ir kai kurios kitos krikščionių denominacijos tiki, kad Komunijos duona ir vynas yra tikras Jėzaus kūnas ir kraujas.

Evangelijose rašoma, kad Paskutinės vakarienės metu Jėzus atliko tuo metu tarnams skirtą užduotį – nuplovė savo mokinių kojas ir liepė jiems taip pat tarnauti tikintiesiems.  Dėl to Didysis ketvirtadienis dar yra laikomas kunigų švente.  Ir dabar per šią dieną vykstančias pamaldas katalikų kunigai plauna kojas savo parapijos ar kitos bendruomenės nariams.

Kas yra Didysis penktadienis?

Didįjį penktadienį minimas Jėzaus Kristaus nukryžiavimas ir jo mirtis ant Jeruzalės priemiestyje esančios Golgotos (arba Kalvarijos) kalvos. Tai vienintelė diena metuose, kai niekur pasaulyje nėra aukojamos šv. Mišios.  Katalikų bažnyčiose Didžiojo penktadienio vakare vyksta paprastos ir tylios apeigos, kurių metu skaitomas Jėzaus kančios ir mirties aprašydamas bei kitos ištraukos iš Biblijos.

Kas yra Didysis šeštadienis?

Katalikų ir stačiatikių tradicijose Didysis šeštadienį prisimenamas Jėzaus „kentėjimas pragare“ – laikas tarp jo nukryžiavimo ir prisikėlimo, kuomet manoma, kad Kristus nužengė į pragarą. Tačiau kai kurie protestantai nelaiko Apaštalų tikėjimo išpažinime esančio teiginio jog „[Kristus] nužengė į pragarus“ bibliškai pagrįstu.

Vėlų Didžiojo šeštadienio vakarą krikščionių susikaupimą ir liūdesį keičia džiugesys.  Tuo metu katalikų ir stačiatikių bažnyčiose švenčiama Velyknakčio liturgija – svarbiausios ir iškilmingiausios metų šv. Mišios, kurių metu prisimenami Senajame ir Naujajame Testamente aprašyti įvykiai, laukiant ir švenčiant Kristaus prisikėlimą.

Iš kur kilo Velykų pavadinimas?

Šventasis Beda – septintame amžiuje gyvenęs teologas savo knygoje „De Ratione Temporum“ teigė, kad angliškas Velykų pavadinimas (Easter) kilo iš pagoniškos saksų deivės Eostre vardo. Mokslininkai šį pavadinimą taip pat kildina iš senojo anglosaksų žodžio „oster“, reiškiančio „pakilti“.

[Lietuviškas Velykų pavadinimas yra kilęs iš slaviško žodžio velikij arba wielki, reiškiančio didis, didelis.  Baltarusiai Velykas vadina Вялікдзень (Didi diena); lenkai – Wielkanoc (Didžioji naktis).]

Pabaiga: kas yra Didžioji savaitė?

Jums gali patikti