Ne vien zuikučiai: ką reiškia Velykos netikinčiam žmogui?

Tikintiesiems šv. Velykos primena Jėzaus nukryžiavimą ir prisikėlimą, stebuklingai atpirkusį pasaulį iš nuodėmės vergijos. Bet visiems kitiems? Ką reiškia Velykos netikinčiam žmogui? Gražų, ilgą savaitgalį? Margučius ir šokoladinius zuikučius?  Viltį, kad netrukus prasidės vėluojantis pavasaris? Žinoma, daugeliui žmonių Velykos yra apie šias ir kitas smulkmenas. Bet aš manau, kad šv. Velykos siunčia svarbią žinią net ir netikintiems, apie tai ką šiandieninėje visuomenėje esame linkę nutylėti: kančia nėra veltui.

Kenčiame visi.  Tačiau mūsų kultūroje, atrodo, kai kurios kančios ir pasiaukojimo rūšys yra labiau vertinamos nei kitos.  Aukojatės, kad pasiektumėte aukštesnių rezultatų darbovietėje – esate šaunuolis.  Aukojatės, kad prižiūrėtumėte garbaus amžiaus tėvą, užuot jį atidavę į slaugos namus – jūsų reikalas.  Savo feisbuko paskyroje pranešate, kad paaukojote sumelę karo pabėgėliams šelpti – sulaukiate šimto laikų ir širdelių.   Nesiafišuodama praleidote naktį pabėgėlių registracijos centre – turite nuo nemigos paraudusias akis ir… nieko daugiau.

Bet ar tikrai nieko? Ar tikrai nieko nereiškia tyli auka tėvo kasdien einančio į sunkų ir nemėgstamą darbą, tam, kad išmaitintų savo šeimą? Ar tikrai nieko nereiškia drąsa jaunos moters, pasirinkusios savo įsčiose išnešioti kūdikį, net nejaučiant aplinkos palaikymo? Gal ne visi su tuo sutiks, bet aš neabejoju – ši nepastebėta auka yra daug vertingesnė už visą šlovę ir pinigus pasaulyje!

Atsispirti greitai laimei

Geri darbai ir pasiaukojimas atrodo vertingi, jei jie naudingi man arba tiems, kurie man gali būti naudingi.  Tyliai aukotis dėl kitų, tuo tarpu, tampa vis sunkiau. Internetas ir žurnalai blizgiais viršeliais mus moko kaip jaustis laimingiems, kaip sau suteikti daugiau komforto, mylėti save. Mintis, kad turėtume tiesiog aukotis dėl kitų, staiga pasirodo tokia atstumianti. Bet ar be tokios aukos galime tikėtis tapti tikrai laimingais?

Kiek santykių griūva, nes abu žmonės įsikibę laikosi įvairiausių nereikšmingų detalių, saugo savo laimę „raudonomis linijomis“ kurios, atidžiau pažiūrėjus, užkerta kelią gilesnei meilei? Laimi tie, kas sugeba atsispirti greitos laimės vilionei.  Tylus savo „kryžiaus nešimas“ vardan silpnesniųjų, vardan tų, kurie nuo mūsų priklauso, ne vien daro mus stipresniais ar ugdo mūsų charakterį.  Toks gyvenimo kodeksas, net jei esate netikintis, atneša daug daugiau laimės nei tuštuma, kylanti iš sėkmingo gyvenimo savo pačių malonumui.

Taigi, nesvarbu, ar esate krikščionis, ar ne – sveikinu jus su šv. Velykomis.  Įvertinkime gyvenimo pamokas, kurias gali suteikti graži šventė.

Tamara El-Rahi yra žurnalistė ir asocijuota portalo mercatornet.org redaktorė. 

Pabaiga: šv. Velykų reikšmė