Paauglių vertybės: kodėl religingi paaugliai mokosi geriau?

Niekas nesistebi, kai paaugliai atsimeta nuo tėvų praktikuojamos religijos. Dažnai į tai žvelgiama kaip į savaime suprantamą dalyką. Bet, kaip teigiama Stanfordo universiteto (JAV) religijos sociologės dr. Ilanos Horwitz atliktame tyrime, neturėtume stebėtis jei jų pažymiai dėl to taptų prastesni. Paaugliai, išpažįstantys kokią nors religiją, daugiau pasiekia akademinėje srityje nei tie, kuriems religija nieko nereiškia. Dėl to atsakingos dvi su religingumu susijusios paauglių vertybės.

Sąžiningumas ir bendradarbiavimas

Tyrimo autoriai teigia, kad religinės bendruomenės padeda paaugliams ugdytis du įpročius, kurie labai naudingi mokantis – sąžiningumą ir bendradarbiavimą. Kaip teigia tyrimo autorė:

…abi praktikos – bažnyčios lankymas ir sėkmingas mokymasis – labai susijęs su įsipareigojimu, uolumu ir rutina. Rutina tapusi dienotvarkė – sekmadienis, keliuosi, einu į bažnyčią ir t. t. – išmoko jaunuolius disciplinos, įgūdžio, kuris vėliau tampa instrumentu, reikalingu sėkmingai akademinei veiklai.

I. Horvitz apklausė 2491 valstybinėse mokyklose besimokantį paauglį; paauglių amžius – nuo 13 iki 17 metų. Ji juos sugrupavo į penkias kategorijas nuo religingiausių iki mažiausiai tikinčių. Tyrėja išsiaiškino, kad tikintys jaunuoliai yra pasiekę reikšmingai geresnių rezultatų nei „vengiantieji“ religijos. Pirmųjų akademinių įvertinimų vidurkis yra 3,22 iš 4, o pastarųjų – 2,93. „Religingumas padeda besimokantiems paaugliams, nes jiems įdiegia klusnumą, kitiems rodomą pagarbą ir savikontrolę“, – teigė tyrėja.

Šio tyrimo rezultatai labai panašūs į amerikiečių sociologijos eksperto Roberto Putnamo išvadas; kažkada mokslininkas yra sakęs, jog „tikinčiųjų bendruomenės, kuriose žmonės kartu meldžiasi, tikriausiai yra svarbiausia Amerikos socialinio kapitalo talpykla… Bažnyčios – svarbus pilietinių įgūdžių, pilietinių normų, bendruomeninių interesų ir pilietinio susitelkimo inkubatorius.“

Ar pažymius lemia religingumas ar kiti veiksniai?

„Religingi paaugliai mažiau geria, rečiau užsiiminėja seksu, juos atidžiau prižiūri tėvai“, – sako religijos sociologė. „Šie kintamieji iš dalies paaiškina, kodėl religingiems vaikams geriau sekasi mokykloje. Tačiau mano modelis parodė, jog yra kai kas daugiau nei minėti faktoriai; kad aukštesnius pažymius lemia kažkas daugiau nei mažiau rizikingas tikinčių paauglių elgesys.“

Kitas I. Horwitz tyrimas, kuriame buvo vertinami tose pačiose šeimose užaugę, tačiau ne vienodai religingi paaugliai, parodė, kad tikintys jaunuoliai mokykloje pasiekė aukštesnius pažymių vidurkius, net kontroliuojant tokius su jų šeimomis susijusius padarinius kaip tėvų išsilavinimas, pajamos, vedybinis statusas ir k.t.

Dar daugiau, dėl mokykloje gautų aukštesnių pažymių daugiau tikinčių jaunuolių įstoja į universitetus ir įgija aukštesnius akademinius laipsnius per 14 metų nuo pirmojo jų religingumo matavimo. „Mūsų išvados rodo, kad paauglių religingumas daro reikšmingą įtaką jų mokymuisi tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu ir turėtų būti labiau vertinamas, kaip svarbūs švietimo ir ekonominio stratifikacijos varikliai,“ apibendrina I. Horwitz.

Po šios analizės kitaip ima atrodyti kiti tyrimai, teigiantys, jog religingumas atvirkščiai koreliuoja su intelektiniais gabumais, neva, kuo tu labiau tikintis, tuo kvailesnis. I. Horwitz tyrimas iškelia klausimą –  na ir kas, kad esi vunderkindas, jei tau vis tiek galiausiai nepasiseka, nes rytais neįstengi išlipti iš lovos?

Michaelas Cookas yra australų publicistas rašantis bioetikos temomis. 

Pabaiga: paauglių vertybės.