Japonijos demografinės perspektyvos – senstanti ir mažėjanti populiacija, užsispyrusiai žemas gimstamumas ir mažėjantis naujagimių skaičius – atrodo tikrai nekaip. Vyriausybė stengiasi pakeisti ar bent jau sustabdyti tokias drastiškas tendencijas, tačiau tai nepavyks, jei šalyje nepradės gimti daugiau vaikų. Čia vyriausybė susiduria su rimta problema: jaunoji japonų karta, atrodo, nelabai dėl to stengiasi.
Pasak portalo, news.com.au, Japonai vis mažiau domisi seksu, ar apskritai nustojo juo domėtis. Kylančios saulės šalyje pastebimas „celibato sindromas“: beveik pusė jaunesnių nei 40 metų japonų dar nėra praradę nekaltybės. Jaunesnėms kartoms seksas, panašu, nustojo būti prioritetu.
Bet kokios tokio susilaikymo priežastys? Iš dalies jį galėtų paaiškinti įtempto darbo rutina: jaunimas pernelyg įsitraukęs į karjeros „žiurkių lenktynes“, kad rastų laiko puoselėti santykius. Penkiolikos valandų darbo diena čia nieko nestebina, o po darbo jauniems darbuotojams dar tenka palaikyti kompaniją viršininkams iki vidurnakčio trunkančiuose kompanijos vakarėliuose. Be to, intymumą galima patirti nebūtinai poroje: visuomet galima pasinaudoti pornografija […]
Pasak Ai Aoyamos, buvusios dominos [sado-mazochistiniuose sekso žaidimuose dominuojantį vaidmenį atliekančios moters], vėliau tapusios seksologe ir porų santykių psichologe, japonai turi nedaug paskatų palaikyti pastovius poros santykius:
Vyrai gali pasilinksminti daugelyje vietų. Jiems nebūtina vargti dėl draugės kaprizų. Jauni žmonės Japonijoje yra įnikę į virtualų pasaulį, pilną labai gražių mergaičių. Mergina iš kūno ir kraujo juos gąsdina – juk ji gali imti ir nepaklusti.
Vietinės valdžios įstaigos pastaruoju metu ėmė teikti „konkatsu“ – vedyboms skirtų greitų pasimatymų – paslaugas, tikėdamos atvilioti jaunimą atgal į pasimatymus, santykius ir galiausiai – į tėvystę. Atrodo, kad tokios pagalbos reikia didžiuliam skaičiui japonų: 2011 m. apklausos duomenimis 61 proc. nevedusių vyrų ir 49 proc. netekėjusių moterų nepalaikė jokių romantiškų santykių. Kitas tyrimas atskleidė, kad 30 proc. dvidešimtmečių ir trisdešimtmečių vyrų niekada nebuvo išėję į pasimatymą su moterimi.
Dar viena problemos priežastis – Japonijoje įsitvirtinęs požiūris, kad vyras turi uždirbti šeimos pragyvenimui. Toks lūkestis tampa kliūtimi, kuomet pragyventi darosi sudėtingiau ir kai nyksta visą gyvenimą darbuotojais besirūpinančių korporacijų kultūra. Tuo pat metu moterys tampa labiau finansiškai nepriklausomos ir išrankios tiek darbo, tiek ir vedybų rinkoje – kur vyrai darosi vis mažiau „pajėgūs“ atitikti maitintojams keliamus kriterijus. Trumpai tariant, dėl įvairių priežasčių santykiai, santuokos ir kūdikiai japonams darosi vis sunkiau pasiekiami. O tai, savo ruožtu, labai apsunkina Japonijos valdžios galimybes pasiekti pergalių demografijos fronte.
Marcusas Robertsas yra teisininkas ir Ouklando universiteto (Naujoji Zelandija) komercinės teisės lektorius. Jis taip pat yra tinklaraščio mercatornet.com demografijos rubrikos redaktorius ir trijų vaikų tėtis.
Pabaig: celibato sindromas.