Tinderis ir civilizacijos pabaiga

„Kartais tau iš tikrųjų nepasiseka nes į kažką įsimyli“. Iš visų depresiją varančių jaunuolių minčių, išspausdintų žurnalo Vanity Fair straipsnyje „Tinderis ir romantikos apokalipsės aušra“, būtent šitas sakinys laimi medalį.

Edita, universiteto Luisvilyje (JAV), antrakursė, aiškina, kad „ne visada pavyksta tiesiog padaryti greituką dėl malonumo; kai kuriems žmonėms iš tikrųjų ima patikti kitas žmogus. Kartais iš tikrųjų įsipainioji į jausmus, ir tai yra blogiausia.“ Kad būtų aiškiau, tai yra blogiausia todėl, kad dabartinėje romantinėje kultūroje paprasčiausiai nėra vietos jausmams.

Programėlė pramušusi dugną

Konservatyvių pažiūrų piliečiai jau ne vienerius metus piktinasi studentų miesteliuose ir baruose klestinčiu įpročiu šokti į lovą su pirmu pasitaikiusiu. Tačiau, kaip rodo Vanity Fair straipsnis, tokios programėlės kaip „Tinder“ pramušė visas mus žinomas žemumas. Nuo studentų miestelių Indianoje iki barų Niujorke vyrai ir moterys naudojasi technologijomis, kad netoliese surastų galimus partnerius tik dėl vieno dalyko: sekso. Bet tai daugiau nei romantikos apokalipsė. Tai santuokos apokalipsė. Visas šis begalinis partnerių pasirinkimas negali ilgai tęstis, rimtai nepaveikdamas požiūrio į priešingos lyties asmenis.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius vidutinis pirmosios santuokos amžius gerokai išaugo, o santuokų skaičius taip pat ryškiai smuko. Pasak Boulingo Greeno universiteto Nacionalinio santuokos ir šeimos tyrimų centro direktorės dr. Susanos Brown, nuo 1970 m. santuokų skaičius sumažėjo beveik 60%. Dvigubai slegia tai, kad labiau pažeidžiamus žmones šis pokytis paveikė labiau nei turtinguosius. Universitetų absolventų santuokos rodikliai beveik nepakito. Tačiau tarp gaunančiųjų mažesnes pajamas jie smunka itin sparčiai, o tai veda į užburtą ratą.

Tyrimai ne kartą parodė, kad nesantuokinių vaikų gyvenimo rezultatai yra blogesni nei augusių pilnose šeimose.  Vienišoms motinoms gimę vaikai yra daugiau nei du kartus labiau linkę būti suimti už nusikaltimus ir trečdaliu dažniau nebaigia vidurinės mokyklos. Tačiau „Tinderio“ efektas gali sukelti chaosą santuokose visuose pajamų lygiuose.  Žurnalistė Nancy Jo Sales savo interviu kalbina beveik vien universitetų studentus ir absolventus. Jie praleidžia valandą po valandos naršydami žmonių nuotraukas ir susisiekdami su tais, kurie jiems atrodo patrauklūs.

Šimtas vienos nakties nuotykių per metus

Kaip aiškina Aleksas, prestižinio universiteo absolventas, dirbantis investiciniame banke, „jūs visada tarsi medžiojate. Bare galite pasikalbėti su dviem ar trimis merginomis ir išsirinkti gražiausią. Su „Tinder“ galite peržvelgti porą šimtų žmonių per dieną – imtis yra nepalyginamai didesnė. Tai leidžia turėti du ar tris pasimatymus per savaitę ir, tikėtina, permiegoti su jomis visomis.  Taip per metus galėtumėte permiegoti su 100 merginų.“

Sunku įsivaizduoti, kaip reikės perlaužti tokius įpročius. Į viduriniosios klasės vaikų galvas įkaltos sėkmės formulės – geras išsilavinimas, geras darbas, santuoka, vaikai – tikrai neužteks, kad atsilaikytume prieš dešimtmetį neįpareigojančio sekso su šimtais skirtingų partnerių.

Skeptikai sakys, kad prestižinių universitetų absolventai, dirbantys investiciniame banke Niujorke niekada neturėjo problemų ieškodami seksualinių partnerių. Aš tikrai tokių pažinojau. Jie svarstydavo, kiek pasimatymų turės išsėdėti prieš gaudami sekso – trys, pamenu, buvo maksimumas. Jie būdavo nusistastę pirmojo pasimatymo, antrojo pasimatymo ir trečiojo pasimatymo restoranus pagal tai kiek jie sutinka išleisti, kad įsiverstų merginą į lovą.

Visa tai dabar beveik kelia nostalgiją. Naujosios programėlės pakėlė vyrų „sportą“ į naują lygį. Visų pirma, jie niekada neturi palikti savo buto, jau nekalbant apie pinigų leidimą pasimatymams. Dabar užtenka tokių žinučių kaip „atiųsk man savo nuogos nuotraukų”. Arba „ieškau kažko greito per artimiausias 10 ar 20 minučių“. Kaip pastebi viena mergina: „tai išties efektyvu.“

Ar tikrai visa tai primena mūsų senelių laikus?

Kai kas džiaugiasi šiuo drąsiu nauju pasauliu. Azizas Ansaris, komikas, parašęs knygą „Šiuolaikinis romanas“ su Niujorko universiteto sociologu Ericu Klinenbergu, žurnale Time teigia, kad „Tinderis iš tikrųjų ne daug skiriasi nuo to, ką darė mūsų seneliai. Taip pat programėlės naudotojai nesiskiria nuo to, ką padarė vienas mano draugas, panaudojęs internetines pažintis, kad surastų netoliese gyvenusią žydaitę. Begalinių galimybių pasaulyje naudojame technologijas pasiekti patrauklius žmones savo kaimynystėje.“

Tačiau tiesa ta, kad mūsų pasaulis šviesmečiais nutolęs nuo Ansari senelių, kurių romantinius santykius, be kita ko, tvarkė jų šeimos. Galbūt šeimos įsikišimas sumažindavo galimybių ratą. Tačiau šeima buvo suinteresuota, kad jaunuoliai užmegztų ilgalaikius santykius su kitomis laimingomis ir sėkmingomis šeimomis. Žmonės, kurie ir šiandien ieško antosios pusės savo religinėje bendruomenėje, turi galvoje visai ką kita nei „Tinder“ naudotojai.

Tėvai, perskaitę šį straipsnį, gali pasiguosti mintimi, kad jų pačių vaikai ilgą laiką neužsiims tokiu niekalu kaip „Tinder“. Kad jų dukros pakankamai protingos, kad nesimylėtų su vaikinais, kurių niekada nebuvo sutikusios ir kurie su jomis bendrauja tik emodžiais. Kad jų sūnūs išauklėti gerbti moteris… Bet kultūra yra svarbi.  Ir jei kritinė masė merginų sutinka būti naudojamos greitukams, nes „šiais laikais visi taip daro“, tai iškreipia visų požiūrį. Vyrams leidžiama gyventi amžinoje paauglystėje ir niekada nesužinoti, ką reiškia įdėti pastangų į santykius.

Todėl tikrai nenustebsiu, jei mūsų civilizacijos griuvėsius tyrinėjantys ateities mokslinikai lūžio tašku įvardins būtent „Tinderio“ ir panašių programėlių išvešėjimą.

Naomi Schaefer Riley yra amerikietė žurnalistė, sindikuota apžvalgininkė, lektorė, negrožinės literatūros rašytoja, „The New York Post“ ir kitų medijų bei tinklaraštininkė.

Pabaiga: Tinderis ir civilizacijos pabaiga.