Net neabejoju, kad kur nors jau būsite apie tai skaitę. Jungtinės Tautos apie vabzdžius kalba kaip apie didžiules maisto atsargas. Valgomi vabzdžiai, pasirodo, pilni itin maistingų medžiagų – baltymų, mineralų ir gerųjų riebalų. Todėl išties keista, kodėl tik nedaugelis žmonių juos valgo.
Rodos, juos galima valgyti visus – sutrintus į miltus ar į pastą, kartu su kitu maistu, tačiau mes, gyvenantieji Vakaruose, bent jau šiuo metu nenusiteikę taip smaguriauti. Vienas iš žurnalistų gatvėje neseniai kalbintų žmonių ko gero išreiškė daugelio mūsų nuomonę: „jau geriau badaučiau“.
Nepaisant viso to, pamąstyti apie įvairius maisto šaltinius – net apie tokius, kurie anksčiau nė į galvą nebūtų šovę, išties verta. Ypač dabar, kai žiniasklaida kalba apie nuolat augantį žmonių skaičių ir maisto trūkumą (nors man atrodytų, kad tikroji bėda – ne maisto trūkumas, o jo netinkamas paskirstymas ir švaistymas).
Prisipažinsiu, ragavau vabzdžių keliaudama po Tailando turgus, bet tik tam, kad patirčiau šį tą nauja, o ne kad norėčiau pasmaguriauti. Vabzdžių rūšių neprisimenu, bet tikrai ragavau svirplių; nepasakyčiau, kad pajutau kokį nors įsimenantį skonį. Tailando gyventojai svirplius valgė iš popierinių maišelių taip, kaip mes valgome skrudintas bulvytes. Ir tikrai nejutau jokio pasibjaurėjimo. Gali būti, kad savo vyru ilgai netrukusi sode prie ką tik įsigyto namo užsiveisiu svirplių koloniją (be to, sodas traukte traukia nuostabiausius paukščius, kurie taip pat galėtų pretenduoti į mūsų būsimą maisto šaltinį!).
1900 valgomų vabzdžių rūšys
Neseniai Jungtinių Tautų išleistoje knygoje „Valgomi vabzdžiai: maisto ir saugios mitybos ateitis“ (Edible Insects: future prospects for food and feed security) kalbama apie tikėtiną naudą, kurią vabzdžių vartojimas atneštų gamtai – žinoma, jei jais maitintųsi didžioji dalis pasaulio gyventojų. Jungtinių Tautų naujienų centras skelbia:
Nors vabzdžiai ir nėra pagrindinis vakarietiškos virtuvės produktas, šiuo metu jie papildo maždaug 2 milijardų žmonių maisto racioną ir visada buvo valgomi Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje. Iš milijono žinomų vabzdžių rūšių 1900 gali būti žmonių valgomos. Dažniausiai valgomi vabzdžiai – vabalai, vikšrai, bitės, širšės, skruzdės, žiogai, skėriai ir svirpliai.
Vabzdžių naudojimas maistui turi didžiulį potencialą, kuris iš esmės dar nėra išnaudotas. Dauguma dabar valgomų vabzdžių yra tiesiog surenkami lauke, o apie vabzdžių auginimą, pavyzdžiui, kalbama labai retai. Apie tai vertėtų pagalvoti atsižvelgiant į augantį gyventojų skaičių.
Svarstoma, kad vabzdžiais galėtų būti šeriami ir gyvuliai. Pranešime teigiama, kad visiškai automatizuotos vabzdžių veisyklos galėtų būti įrengiamos netoli alaus daryklų ar maisto perdirbimo kombinatų, ten, kur yra daug maisto atliekų. Tokiose veisyklose per metus būtų galima parūpinti šimtus tonų vabzdžių, kuriais būtų šeriami gyvuliai. Atsižvelgiant į tai, kad valgomi vabzdžiai greitai dauginasi, kad jiems reikia labai nedaug žemės, kad jie maitinasi atliekomis, įgyvendinus tokią idėją neabejotinai būtų pasitarnauta aplinkai.
National Geographic straipsnio apie skirtingų vabalų skonius ir požiūrį į jų vartojimą maistui komentatorius sako, kad Jungtinės Tautos skina kelius į „vabalų puotą“. Tad gero apetito?
Shannona Roberts yra viena iš tinklaraščio mercatornet.com demografijos rubrikos redaktorių. Rašymą demografijos tema, Shanon derina su kita aistra – savo šeima. Ji yra trijų vaiku mama ir gyvena Ouklende, Naujojoje Zelandijoje.