Fizinis aktyvumas stipresniam imunitetui – kaip atrasti balansą?

BNS Spaudos centro informacija

Imuninė sistema yra mūsų kūno apsauga nuo įvairių susirgimų. Įrodyta, kad fizinis aktyvumas, jį suaktyvina, taip sustiprindama mūsų atsparumą ligoms. Vis dėl to, didelis fizinis krūvis gali sukelti priešingą efektą – slopinti imunitetą. Kaip sportuoti išvengiant žalos organizmui,  pataria trenerė Rūta Beišytė.

Imunitetą stiprina vidutinio intensyvumo treniruotės

Prieš keletą metų atlikti tyrimai parodė, kad vidutinio intensyvumo treniruotės gali suaktyvinti imunines ląsteles ir taip apsaugoti organizmą nuo ligų. Trenerė Rūta Beišytė sako, kad idealu tokiam sportui kasdien skirti bent po 45 min., o į savo veiklą nepamiršti įtraukti pasivaikščiojimų ar panašios veiklos. Mokslininkai patvirtina, kad būtent toks kasdienis fizinės veiklos krūvis geriausiai stimuliuoja organizmo imunines ląsteles.

Be to, ekspertai sutaria, kad reguliarus fizinis aktyvumas sumažina ir kitų ligų bei sutrikimų riziką – tai prevencija širdies ligoms, diabetui ar depresijai. Statistiškai, pastaroji kai kuriems žmonėms kaip tik paūmėja keičiantis sezonams ir saulei vis dažniau slepiantis už debesų, todėl sportas tampa dar aktualesniu užsiėmimu.

Priežastys nesportuoti – išsprendžiamos

Bendram sveikatingumui palaikyti užtenka vidutinio intensyvumo sporto kasdien, tačiau siekiant geresnės kūno savijautos, mažesnio streso ir įtampos lygio (tai taip gali lemti ligas), patariama intensyviau sportuoti bent tris–keturis kartus per savaitę. Treniruotėms nėra būtinas papildomas pasiruošimas ar narystė sporto klube – viskas, ko gali prireikti, randama namuose.

„Paauglystėje, panorusi sportuoti namuose, neturėjau net svarelių. Juos pakeičiau vandens buteliukais, pripildytais druska. Į treniruotes taip pat įtraukiau laiptus ir kėdes“, – sako R. Beišytė. Ji taip pat priduria, kad dauguma pratimų gali būti atliekami tik su kūno svoriu.

Trenerė atkreipia dėmesį, kad sportuojant namuose reikia būti labai atsargiems, sekti savo kūną, pratimus atlikti techniškai (tam dažnai padeda sportavimas prieš veidrodį), viską daryti lėtai ir be didesnės inercijos. Sportuojant savarankiškai, padėti sekti veiklas ir krūvį gali išmanieji laikrodžiai. Pavyzdžiui, naujajame „Galaxy Watch5“ veikianti kūno sudėties matavimo funkcija netgi pateikia tikslią analizę, kiek kūno svorio procentų sudaro riebalai, raumenys ir kaulai, dėl ko daug paprasčiau stebėti savo pažangą.

Kūno stebėjimas geresnei savijautai

Kad fizinis aktyvumas teiktų naudą, o ne kenktų, svarbu tinkamai išsikelti tikslus ir nuolat stebėti savo savijautą, kūno signalus. Kaip sako trenerė R. Beišytė, per aukšti tikslai gali nualinti organizmą ir sumažinti motyvaciją. Ji pataria didesnius tikslus geriau išskaidyti į mažesnius. Pavyzdžiui, norint išsilaikyti „lentos“ pozicijoje 10 min., pradėti nuo 1 min. ir po truputį kelti kartelę.

Trenerė akcentuoja, kad sportuojant svarbu stebėti laiką ir širdies ritmą, kad treniruotė nebūtų per daug intensyvi. Kaip teigia sveikatos specialistai, optimalus širdies ritmas fizinio aktyvumo metu yra apskaičiuojamas pagal paprastą formulę – iš 220 reikia atimti savo amžių.

Tokių duomenų stebėjimui Rūta naudoja „Samsung Galaxy Watch5“ laikrodį. Su šiuo prietaisu taip pat patogu matuoti pulsą, sekti širdies darbą, skaičiuoti žingsnius ar stebėti savo bėgimo rezultatus,  sekti miego kokybę ir taip užtikrintai judėti sveikatingumo tikslų link. Laikrodis ištisai seka kūno duodamus signalus, todėl gali pateikti išsamias analizes.

Jums gali patikti

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close