Kupoliniai namai: tvaru ir ekonomiška. Dėl grožio spręskite patys

Pasaulis aplink mus laisvėja ir žmonės jame vis dažniau drįsta būti kitoniški ir išskirtiniai. Vienas iš kitoniškų gyvenimo pasirinkimų šiandien gali būti ir gyvenamojo namo dizainas. Būtent apie kiek kitoniškus, tačiau niekuo neprastesnius namus XFM klausytojams pasakojo laidos „Ekomisija“ svečias Laisvūnas Varevičius ir vedėjas Eduardas Bytautas.

– Kupoliniai namai, tai toks dalykas, kurį ne kiekvieną dieną galime pamatyti. Laisvūnai, papasakok vaizdžiai, kaip kupoliniai namai atrodo?

Kupoliniai namai atrodo labai paprastai, kaip pusė kamuolio. Tai yra pati racionaliausia forma, nes kaip mes žinom, gamtoje įprastai tiesių linijų nėra, yra sfera ar kažkas panašaus į sferą, pavyzdžiui, lašas. Ši forma yra atspari žemės drebėjimams bei apkrovoms.

– Čia yra šių dienų išmislas ar šaknys senovėje? Papasakok, kur tokie pastatai būdavo naudojami?

Daugelis naujovių yra pamirštai seni dalykai. Ne išimtis ir ši pastato forma, senovėje žmonės tikrai statydavo tokio tipo pastatus, pavyzdžiui, jurtas. Ir anksčiau, ir dabar, yra statomos bažnyčios kupoliniais stogais. Taip, kad šio dalyko istorija yra labai plati. 20 a. pradžioje, pirmąją didesnę, 25 metrų diametro, observatoriją sukonstravo ir pastatė garsusis Karlas Ceisas (Carl Zeiss).

– Ar kupoliniai namai turi kažkokį ryšį su garsiaisiais geodeziniais kupolais?

Geodezinis kupolas iš esmės yra šiltnamis. Kupoliniai namai ir geodeziniai kupolai turi daug skirtumų. Geokupolai dažniausiai statomi mediniai arba metaliniai. Jų statyba trunka ilgiau ir yra brangesnė ir jie nėra skirti gyventi. Mūsų tikslas buvo pastatyti namus, kurie būtų šilti ir tinkami gyventi.

– Kokius pagrindinius kupolinio namo privalumus įvardytum?

Tai kaip ir minėjau, ši namo forma yra pasitelkta iš gamtos – ji geriausiai atlaiko visus įtempimus ir apkrovą. Taip pat, statant tokį pastatą, galima išgauti tą patį namo tūrį, sutaupant apie ketvirtadalį medžiagų. Didesnė erdvė gaunasi sunaudojant mažiau medžiagų, nereikia atskirai daryti stogo, o stogo konstrukcija yra brangi. Kitas dalykas, mes statome iš putų polistirolo, kurį gamina lietuviai, jis yra tvirtas, o tuo pačiu, yra ir šiltinanti medžiaga, ir siena, taigi, vėl atpuola šiltinimo darbas. Be to, polistirolas yra biologiškai neutralus, neišskiria radioaktyvių medžiagų.

Vienas iš tokio namo pliusų, tai aerodinaminė forma. Ant stogo nesikaupia sniegas, lietus, kiti apkraunantys dalykai, namo negali paveikti stiprus vėjas.

Svarbu paminėti ir garantuotą šilumos varžą. Pastato sienos –  iš 33 cm storio, EPS200 markės, putų polistirolo, taigi, jau vien šios medžiagos šilumos varža atitinka A++ klasės namo reikalavimus.

Labai dažnai pastatai pas mus yra šiltinami vata. Aš pats jau nuo labai seniai užsiiminėju pastatų šilumos nuostolių termoviziniais tyrimais, tad dažnai tenka susidurti su atvejais, kai stogas yra dengiamas, šiltinamas, o atėjus į vidų pamatai, jog skylių, per kurias išeina šiluma, neišvengta, nors vizualiai viskas atrodo gerai. Naudodami vatą, galime padaryti vizualizaciją, kad viskas yra tinkamai apšiltinta, o realybė, deja, dažnai visai kitokia. Naudojant polistirolą, taip susukčiauti nepavyks, jis yra būtent tokio storio ir nieko nenuslėpsi.

– O kaip yra su langais? Kaip į sferinį namą įstatote vertikalius langus?

Mes dažniausiai statome 6 diametrų namus. Jeigu namas yra 6 diametrų, jame beveik 30 kvadratų. Kai namas yra tokių išmatavimų, langai ir durys daromi su „išsinešimais“, statomos arkos. Kai statomi didesnio, 9-11 diametrų namai, tuomet galima statyti net ir vitrininius langus, viskas gaunasi vertikaliai, tiek langai, tiek durys. Antrame aukšte yra dedami stoglangiai. Taigi viskas išsisprendžia labai paprastai.

– Stogo danga. Jeigu tradicinis namas, tai pasirinkimas yra labai didelis, nes reikia ir nuo sniego, ir nuo lietaus, nuo visko apsaugoti. O kuo dengiami yra jūsų namai, kad nebijotų nei sniego, nei lietaus?

Mes kol kas naudojame porą medžiagų, tai yra arba dažymas, arba bituminės čerpės. Dažų yra įvairiausių, su savotišku plastiko padengimu. O čerpės, kurios, beje, gan gražiai atrodo, o kartu ir įsilieja į gamtą, jų spalvų taip pat būna įvairių – žalia su juoda, ruda su juoda. Viskas labai natūraliai atrodo. Yra užsakovų, kurie mąstė dengti net šiaudais, bet mums tokių atvejų dar nepasitaikė. Taigi galimybių gausu, tereikia išsirinkti.

– Kaip yra su namo šildymu, jei statomas židinys, kokius įmontavimo pavyzdžius rodo jūsų patirtis?

Čia viskas priklauso nuo vidaus išplanavimo, galima židinį statyti ir vidury, ir centre, tačiau jei pečius stovi centre, jis atima daug erdvės, ypač mažesnio diametro nameliuose. Visgi dažniau renkamasi vieta šone. Tiesa, šiuos dalykus deriname su užsakovais ir architektais.

Kartais žmonės teiraujasi, kaip kaminas gali eiti per polistirolą? Nors mes asmeniškai židinių nestatome, tam yra tos srities specialistai, jie ir atrenka pačias tinkamiausias medžiagas ir taip užtikrina visapusišką saugumą.

– Vidaus apdaila. Tradiciškai ar blokeliai, ar plytos būna aptinkuojami, nors tai ir daroma rečiau, o gipso, kartono apdaila yra statybininkų pamėgta. O pas jus, vis dėlto, sferos. Tai, kokią vidaus apdailą rengiate jūs?

Sienos, principe, tiek iš išorės, tiek iš vidaus, daromos panašiai. Tai tas pats, kaip šiltinant namą putų polistirolu – ant polistirolo dedasi armavimo skiedinys, armavimo tinkliukas, o ant jo – glaistymas, dažymas ir pan. Iš išorės taip pat, tik dar darome hidroizoliaciją. Na, o tada jau darom apdailą, kaip ir minėjau, dažymas arba čerpės.

– O ar tenka susidurti su tipiškais klientų klausimais? Visgi, jūsų statomi namai – netradiciniai.

Labai įvairiai. Vienus tai domina, jie mato pavyzdžius užsienyje, kur tokio tipo statomi ne tik namai, tačiau ir dideli pastatai, kaip antai Japonijoje – beisbolo stadionas, taip pat, koncertų salės, kur akustika yra kur kas geresnė. Kiti atvirkščiai, mano, kad tai yra visiškai primityvu, jų tas nedomina. Taigi, kaip ir kiekvienu atveju, požiūrių ir nuomonių yra įvairių. Kaip mes juokaujam, mes ieškome standartinio nestandartinio lietuvio, nes standartiniam lietuviui namo reikia, o mums reikia tokio, kuriam reikia nestandartinio namo.

Taip, dažnam lietuviui atrodo, kad namas turi būti stačios sienos ir dvišlaitis stogas, tačiau yra tokių, kurie ir mūsų kupoliniais namais labai žavisi.

Kalbant apie klausimus, tai nepaisant namo pliusų, įdomu sužinoti ir kokie yra tokio namo minusai. Kaip minusus galima būtų įvardinti tai, kad mažesniuose nameliuose sunkiau yra pakabinti paveikslą ar atrasti spintelei tinkamą vietą dėl lenktų sienų. O kitas, klientų įvardijamas minusas, kuris mums atvirkščiai – pliusas, tai – kitų žmonių dėmesys. Vis tik, tai yra ne standartinis namas, o tuomet visiems įdomu arčiau privažiuoti, pasižvalgyti, gal net užeiti į kiemą, paklabinti šeimininką, o tai šeimininkus neretai pradeda varginti. […]

– Ar turite kokį nors ekspozicinį namą, kurį galima būtų pamatyti, aplankyti ir pasižvalgyti ne tik iš išorės, tačiau ir viduje? Galbūt turite tokių namelių gyvenvietę?

Gyvenviečių dar kol kas nėra, tačiau idėją svarstome, palaikome ryšį su žmogumi, kuris turi nemažą sklypą, tačiau kol kas yra pasistatęs tik vieną namelį. Yra mintis padaryti uždara bendruomenė, bet kol kas dar kyla visokių trukdžių, tad procesas dar tik vystosi.

Pamatytų gyvų pavyzdžių tikrai galima. Juos galite rasti netoli Vilniaus, Panevežio, taip pat turime pavyzdį ir prie jūros. Rodų kaime, Švenčionių rajone taip pat stovi namelis, ten yra mūsų gamybinės patalpos ir nedidelis demo namelis.

Pabaiga: kupoliniai namai.