Saugi pirmoji pagalba koronaviruso metu

Net ir elementarios pirmosios pagalbos žinios leidžia padėti, o kartais ir išgelbėti traumą patyrusį, užspringusį ar netikėtai sunegalavusį žmogų. Vis dėlto pasaulį apėmusi COVID-19 pandemija koreguoja pagalbos teikimo taisykles: pirmoji pagalba turi būti teikiama neužmirštant ir savo saugumo.

„Vasaros metu padažnėja įvairių traumų. Prastai pasijuntama viešosiose vietose tarp nepažįstamų žmonių, todėl labai svarbu mokėti suteikti elementarią pirmąją pagalbą. Kiekvienam vertėtų žinoti, kaip stabdyti kraujavimą, mokėti gaivinti žmogų, padėti užspringusiam, ką daryti susidūrus su kaulų lūžiais ar nudegimais. Koronaviruso pandemija į šį procesą įnešė savų korekcijų. Net ir pirmąją pagalbą reikėtų teikti saugiai, sumažinant koronaviruso perdavimo riziką“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Inga Pociulienė.

„Didžiausia dilema iškyla, ar padėti ne artimajam, o visiškai nepažįstamam žmogui. Padėti galima ir reikia. Tačiau šiuo laikotarpiu reikėtų pasiremti gerąja kitų šalių patirtimi ir rekomendacijomis:

• iki minimumo sumažinti savo ir gelbėjamo žmogaus kvėpavimą vienoje zonoje;
• nedaryti gaivinimo „burna į burną“;
• plikomis rankomis neliesti žmogaus veido, ypač nosies ir burnos, atvirų žaizdų;
• jei įmanoma, naudotis vienkartinėmis pirštinėmis ar bent vandeniui atspariu audiniu.
• Nenusiimti akinių (jei juos dėvite). Nepakenks ir vienkartinė veido kaukė.„

Paprastos pirmosios pagalbos taisyklės

• Kaip stabdyti kraujavimą?

Visada yra labai pavojingas kraujavimas, nes nukraujuoti galima labai greitai. Tokiu atveju turėtų būti kuo skubiau iškviečiami medikai. Kol jie atvyks, pjūvį, įsikirtimą ar įsidūrimą reikėtų smarkiai užspausti. Maždaug 5 cm virš kraujuojančios vietos stipriai užveržti diržu, audeklu. Ši universali taisyklė negalioja tik pilvo sričiai.

Įtariant ar esant kaulų lūžiams, būtina sustabdyti kraujavimą ir žmogaus nejudinti, iki kol atvyks medikai.

• Kaip padėti patyrusiam kaulo lūžį?

Patyrusio kaulų lūžius ar pažeidusio stuburą žmogaus negalima judinti, sukioti. Vietoj to derėtų sužeistąjį išlaikyti stabilų ir, iškvietus, laukti atvykstant medikų.  Tuo atveju, jei kvėpavimas yra sutrikęs, nukentėjusįjį reikėtų keliese atsargiai, prilaikant galvą paversti ant šono.

• Kaip padėti užspringusiam?

„Aktyvios pagalbos visuomet reikia užspringus. Jei užspringęs žmogus kosėja, reikia paskatinti jį kosėti toliau. Tik taip iš kvėpavimo takų pasišalins svetimkūnis. Jei matote, kad žmogus negali įkvėpti, veidas mėlsta, reiktų jį per juosmenį palenkti į priekį ir 5 kartus stipriai ranka trenkti į nugarą tarp menčių. Jei tai nepadeda, rekomenduojama jį apkabinti iš nugaros per juosmenį, savo plaštakas sugniaužti į kumščius ir šiek tiek virš bambos pilvo srityje 5 kartus kuo stipriau suduoti į gylį ir į viršų. Jei nepadeda, skubiai kvieskite medikus“, – pataria vaistininkė. Užspringus vaikui, nedera jo pakėlus kratyti žemyn galvą – toks veiksmas gali vaiką traumuoti.

• Kaip padėti jaučiančiam skausmą krūtinės srityje?

Žmogui jaučiančiam skausmą ar spaudimą, plintantį iš krūtinės centro į pečius ir rankas, galimai prasidėjo rimta širdies problema, tokia kaip infarktas.  Jei žmogus sąmoningas, rekomenduojama iškviesti medikus ir duoti ligoniui aspirino (išskyrus atvejus, kai ligonis alergiškas aspirinui ar dėl kitų priežasčių negali jo vartoti).  Aspirinas mažina kraujo krešėjimą. Vartojant širdies priepuolio metu, jis gali sumažinti širdies pažeidimus.  Jei žmogus sukniubęs ir negalite aptikti jo pulso, iškvietę medikus, nedelsiant atlikite ligonio širdies masažą. Stipriai ir greitai spauskite žmogaus krūtinės centrą – apie 100 – 120 spustelėjimų per minutę – taip palaikydami kraujo cirkuliavimą.  Net ir ne visai teisingai atliktas širdies masažas gali išgelbėti žmogui gyvybę, todėl ryžtingai veikti yra būtina. Jei netoliese yra automatinis defibriliatorius, pritaikykite jį pagal jame veikiančios garso instrukcijos nurodymus.

• Ko nedaryti?

Bene didžiausia klaida yra bandymai padėti kitam, duodant savo vartojamų vaistų.

„To negalima daryti jokiu būdu, net ir turint pačių geriausių ketinimų. Nežinant žmogaus sveikatos būklės, tolerancijos bei reakcijų, patiems nebūnant medikais taip rizikuoti negalima. Medikamentinės pagalbos pasekmės gali būti neprognozuojamos“, – sako I. Pociulienė.

Pabaiga: pirmoji pagalba koronaviruso metu.