TikTok grėsmės: programėlė veikia kaip mažas virusas

„TikTok“ programėlė – šiuo metu populiariausia pasaulyje. Šią vasarą ji perkopė 2 milijardų parsisiuntimų ribą. Tačiau pasaulis rimtai sunerimęs dėl jos galimai keliamų grėsmių, o pavienės šalys netgi imasi ją drausti. Iš pažiūros nekaltas socialinis tinklas, kuriame naudotojai dalinasi linksmais vaizdo įrašais, kaltinamas neteisėtų duomenų rinkimu ir grėsmėmis nacionaliniam saugumui. Ar „TikTok“ grėsmės – realios ir kokios jos?

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyriaus vedėja Aliona Gaidarovič akcentuoja, jog „TikTok“ programėlė tikrai kelia potencialių pavojų kiekvienam jos naudotojui.

„Viena didžiausių galimų grėsmių – neteisėtų duomenų rinkimas ir siuntimas iš telefono. Registruojantis „TikTok“, prašoma suteikti prieigą prie mikrofono bei galerijos, leisti nustatyti telefono lokaciją. Tokios sąlygos iš esmės nesiskiria nuo kitų socialinių tinklų, tačiau naudodamiesi „TikTok“ rizikuojate, jog net nenaudojant programėlės, ji – nepabijosiu tokio žodžio – gali landžioti po jūsų telefoną ir tas vietas, į kurias leidžiate įeiti registruojantis“, – atskleidžia pašnekovė.

Gali veikti tarsi mažas virusas

Programėlė oficialiai skelbia renkanti tokią pačią informaciją, kaip ir populiarieji „Facebook“ ar „Google“: buvimo vietos, interneto adreso (IP), išmaniojo prietaiso modelio, telefono ir socialinių tinklų kontaktų informaciją. Tačiau, A. Gaidarovič teigimu, ne vienas tyrimas įrodė, kad įsipareigojimo rinkti tik tokią informaciją programėlės kūrėjai nesilaiko. Pavyzdžiui, Vokietijos žurnalistų atliktas tyrimas parodė, kad informacija, kurios „TikTok“ atstovai tikino nerenkantys, visgi plaukė į Kinijos serverius. Turint omenyje, kad „TikTok“ privatumo politika numato, jog visus duomenis teismo sprendimu įmonė gali perduoti valdžios institucijoms, Kinijoje įsikūręs „TikTok“ juos lengvai gali perduoti šios šalies vyriausybei.

Be to, iki šiol nėra patikrinta, ar programėlė negali savavališkai įjungti mikrofono ar kameros. „Tai reikštų, kad programėlė pati įjungtų mikrofoną net tada, kai telefono ekranas neaktyvus. Tokiu atveju ji veiktų tarsi mažas virusas telefone, įrašinėdama visus garsus ir pokalbius, vykstančius aplinkui. Dauguma paauglių sako – na, ir gerai, kas čia tokio. Bet ar tikrai? Juk kartais nenorime, kad tam tikrą privačią informaciją žinotų net tėvai, o čia ją sužinoti ir klausytis gali visiškai nepažįstami žmonės. Be to, visa informacija yra kaupiama – ar tikrai norėtumėme, kad po dešimties metų kažkas mums primintų apie mūsų paslaptis ar asmeninius dalykus?“, – retoriškai klausia pašnekovė.

Dar vienas „TikTok“ pavojus – neribotas duomenų saugojimas

„Europos Sąjungoje turime įsigaliojusį Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, kurio duomenų mažinimo principas nusako, kokiam terminui duomenys yra kaupiami. Taigi, bet kuris verslas yra įsipareigojęs po tam tikro laiko turimus duomenis apie vartotojus sunaikinti. „TikTok“ tokio dalyko neįsipareigoja ir visus duomenis, net ir ištrynus programėlę ar panaikinus paskyrą, gali saugoti kad ir 50 metų“, – teigia A. Gaidarovič.

Tokios „TikTok“ grėsmės nulėmė, kad dalis valstybių priėmė sprendimą programėlę uždrausti. Šiuo metu programėlė yra uždrausta Indijoje ir savo gimtinės – Kinijos – mieste Honkonge, o Švedijos visuomeninis transliuotojas uždraudė naudotis programėle savo darbuotojams. Įdomu tai, kad naudotis „TikTok“ savo rinkimų štabo darbuotojams uždraudė ir naujai išrinktas JAV prezidentas Joe Bidenas.

Apsvarstyti, kiek ir ko viešiname

2016-aisiais sukurta „TikTok“ programėlė, šių metų rugsėjo duomenimis, turėjo 800 tūkst. naudotojų visame pasaulyje, 41 proc. jų – 16–24 metų amžiaus. Itin populiari ji ir Lietuvoje. Čia jos vartojimas ypač išaugo karantino metu, nors dar 2019 m. programėlė pateko į populiariausių Lietuvos vaizdo įrašų platformų penketuką.

Pasak A. Gaidarovič, naudojantis programėle kaskart reikėtų pasverti, kokiu tikslu dalinatės viena ar kita informacija. „Turime sąmoningai nuspręsti, kiek ir kokios informacijos esame pasirengę dalintis su visu pasauliu. Reikėtų suprasti, jog net ir tuo atveju, jei viešiname filmuką, kur filmavome tik save, mes neretai pateikiame ir papildomos informacijos: kaip gyvename, kur gyvename, kas yra mūsų šeimos nariai. Tokia informacija gali pasinaudoti ir nesąžiningi žmonės, taigi kaskart reikėtų pagalvoti, kiek tokios „nereikalingos“ informacijos atskleidžiate“, – perspėja ji.

Pabaiga: „TikTok“ grėsmės.