Ne kartą kalbėjome apie mažojo imperatoriaus sindromą – problemas, kurias išlepinti vaikai kelia savo mokytojams ir tėvams – vieno vaiko politikos iki 2015 m. besilaikiusioje Kinijoje. Tačiau neseniai perskaičiau apie šį sindromą Vakarų kontekste; apie tai rašė Daily Mail.
Mokytojai skundžiasi nevaidomais vaikais
Neseniai dirbusi su pradinukų mokytojų grupe psichologė dr. Amanda Gummer sakosi esanti priblokšta išgirstų pasakojimų apie naujausius mokyklinius košmarus. Ir aš iš pradinių klasių mokytojų lūpų esu girdėjusi panašių istorijų. Dabartiniai mokinukai menkiau geba laikytis taisyklių nei tie, kurie mokėsi anksčiau. Tam tikra prasme tai stebina. Argi vaikai, nuo mažumės lankę kokią nors vaikų priežiūros įstaigą, neturėtų būti pripratę prie taisyklių ir žinoti, kad jų reikia laikytis?
Gummer aiškina, kad šiais laikais labai daug vaikų yra pernelyg lepinami tėvų, todėl atėję į mokyklą krečia išdaigas norėdami pelnyti dėmesio, demonstruodami mažojo imperatoriaus sindromą. Dar blogiau, pasak jos, kad daugelis tėvų labai ambicingi vaikų ateities atžvilgiu ir kaltina mokytojus, užuot sprendę vaikų emocines bėdas.
Priežastis – šeimų mažėjimas?
Šis fenomenas, tikėtina, radosi kuriantis mažesnėms šeimoms nei seniau, keičiantis auklėjimo metodams. Mažiau vaikų reiškia daugiau galimybių juos lepinti ir daugiau spaudimo vaikams pateisinti tėvų viltis. Be to, tėvai jaučia daug didesnį spaudimą perdėtai rūpintis vaikais, nei jausdavo anksčiau. Jeigu nuolat nebūni šalia vaiko, nesi nuolat pasirengęs jam padėti ir neužtikrini, kad jis neužsigautų ar nesusižeistų, jautiesi smerkiamas kitų. Kada verta nubrėžti liniją kalbant apie saugumą, sakykim, lipynių aikštelėje ir pan.?
Dažnai pradedama lepinti iš meilės ir rūpesčio, bet toks lepinimas gali ir pakenkti. Kaip teigia Gummer,
Iš tikrųjų vis daugiau mažylių klasėje elgiasi nederamai, nes juos dievinantys tėvai nenubrėžia jokių ribų ir nemoko jų disciplinos. Nieko keista, kad vaikai nė nepagalvoja apie galimybę paklusti kitų suaugusiųjų autoritetui.
Tendencijos rimtumą patvirtina tai, kad vis dažniau išlepinti vaikai nurodinėja autoritetingiems žmonėms, kokias šukuosenas jie turėtų rinktis, kokius drabužius vilkėti mokykloje, tarsi išties turėtų teisę spręsti. Ribos ir pagarba autoritetui – rimti klausimai, nes jie veikia vaikų gebėjimą gyvenime jaustis laimingiems. Naujosios Zelandijos vaikų elgesio specialistė Diane Levy teigia, jog vaikams, jaučiantiems, kad jų niekas neriboja (įvairiausia prasme), kyla padidintas savižudybės pavojus, ir visai nesvarbu, kad jie nuolat tas ribas tikrina. Kad jaustųsi saugūs šeimoje ir mokyklos bendruomenėje, jie turi išties pajusti, kad šeimoje ir bendruomenėje turi savo vietą.
Perdėta globa sukelia elgesio problemų
Per pastaruosius kelis dešimtmečius mes stengiamės suteikti savo vaikams visko, ko tik jiems reikia, ir dar daug daugiau, nei reikia. Bet Gummer sako:
Taip, gal jiems ir atrodo, kad jie aprūpina savo vaiką viskuo, kad būtų kuo lengviau pradėti savo gyvenimą, tačiau toks požiūris gali sukelti elgesio bėdų. Pavyzdžiui, jeigu vaikas atsisako vilktis paltą, o mama ar tėtis tą paltą nešioja kiaurą dieną „dėl visa ko“, neleisdami sūnui ar dukrai šalti, vaikas niekada neišmoks jausti atsakomybės už savo paties prastą sprendimą. Jie įsivaizduos, kad kas nors kitas viską sutvarkys taip, kaip reikia. (…) Ir jeigu tėvai nuolat šalins vaikui iš kelio bet kokias kliūtis neleisdami jam nugriūti, vaikas, savaime suprantama, manys, kad bėgioti klasėje yra gerai. Tačiau užkliuvęs už kėdės ir užsigavęs jis kaltins visus kitus, tik ne save, nes niekam nešovė į galvą tos kėdės patraukti.
Vaikams reikia taisyklių, ribų ir galimybių sušalti, išalkti, nukristi ir susižeisti, kad iš klaidų galėtų mokytis. Jeigu namuose jie nepatirs šių esminių gyvenimo skonių, juos ugdantiems mokytojams teks įveikti gerokai daugiau iššūkių.
Gummer daro išvadą, kad trečio tūkstantmečio karta, išauginta perdėm vaikais besirūpinančių tėvų, yra menkiau pasiruošusi dalyvauti darbo rinkoje, o šis faktas veikia mus visus. Gal atėjo metas mesti iš galvos tai, ko vaikams reikia. Gal jie tikrai geriau pasirengs mokyklai ir gyvenimui, jei dalinsis kambariu su broliu ar sese, jeigu pamiršę lietpaltį peršlaps lietuje, nukris nuo lipynių ar neatlikę namų darbų bus palikti po pamokų.
Shannona Roberts yra viena iš tinklaraščio mercatornet.com demografijos rubrikos redaktorių. Rašymą demografijos tema, Shanon derina su kita aistra – savo šeima. Ji yra trijų vaiku mama ir gyvena Ouklende, Naujojoje Zelandijoje.
Pabaiga: išlepinti vaikai.