5 priežastys, kodėl vaikams vis dar reikia išmokti rašyti ranka

To lengva nepastebėti, tačiau rašymo būdai nuolat keičiasi. Prieš kurį laiką iškeitę rašiklius į klaviatūras, šiandien plačiai atveriame duris nuspėjamąjam tekstui (predictive text, angl.). Subrėškus dirbtinio intelekto aušrai robotai gali kurti tekstą ne prasčiau už žmones. Naujausia kalbą tekstu verčianti programinė įranga leidžia žmonėms „rašyti“ neliečiant klaviatūros, ką jau kalbėti apie rašiklį. O dirbtinio intelekto pagalba tekstą generuoja net dekoderiai, neinvazinio skenavimo būdu nuskaitsntys žmogaus smegenų veiklą. Ateities rašytojai bus pirmiausiai mašinų pašnekovai ir mąstytojai, dėl rašymo nepajudinantys nei vieno pirštelio. Pats žodis „rašytojas“ gali prarasti savo pirmykštę prasmę, nes skaitmeniniame pasaulyje žmonės kurs tekstą labai įvairiais būdais. Tad ar vaikams dar reikia išmokti rašyti ranka?

Rašymas ranka – vis dar mokymo programos dalis

Pandemija perkėle daug mokymosi į internetą, ir panašu, kad ši tendencija neketina išnykti.  Kai kurie svarbūs mokinių gebėjimų testai, pavyzdžiui, dabar atliekami vien kompiuteriais. Pasigirsta raginamų vidurinėje mokykloje palaipsniui atsisakyti mokymo rašyti kursyvu. Tačiau mokymasis rašyti ranka vis dar yra pagrindinė raštingumo mokymo dalis pradinėse mokyklose. Tėvams gali kilti klausimas, ar daug laiko reikalaujantis ir sudėtingas mokymasis rašyti ranka yra vertas tokio vargo. Galbūt pastangos, praleistos mokantis formuoti raides, būtų geriau panaudotos kodavimui? Daugelis studentų su negalia juk jau mokosi rašyti naudodamiesi pagalbinėmis technologijomis. Tačiau yra keletas svarbių priežasčių, kodėl mokinius vis dar reikia mokyti – ir toliau bus mokoma – rašyti ranka.

1. Smulkioji motorika

Mokymasis rašyti lavina vaiko smulkiąją motoriką ir koordinaciją, reikalingą tiksliems judesiams atlikti. Be šių judesių strigs kasdienis mokymasis ir darbas. Motorikos įgūdžių tobulinimas taip pat lemia tolydižo geresnį rašysenos įskaitomumą ir sklandumą. Tokie gebėjimai gali vėl tapti itin svarbūs jei mokyklose bus sugrįžta prie ranka rašomų testų ir egzaminų, idant mokiniai nesukčiautų pasitelkę dirbtinį intelektą.

2. Rašymas padeda atsiminti

Rašymas suteikia svarbių kognityvinių privalumų, pavyzdžiui geresnę atmintį. Tyrimai rodo, kad studentai geriau prisimena tradicinių, rašiklio ir popieriaus pagalba sukurtų užrašų turinį dėl tuo pat metu vykstančių klausymo ir rašymo procesų dermės. Mokymasis rašyti yra glaudžiai susijęs ir su skaitymu. Daugiau ranka rašantys moksleiviai paprastai daugiau skaito ir geriau supranta tekstą.

3. Emocinės gerovės šaltinis

Rašymas ranka, kaip ir, pavyzdžiui, piešimas, yra lietiminiai kūrybos bei refleksijos būdai, teikiantys malonumą ir emocinę sveikatą bet kokio amžiaus rašytojams. Tai liudija augantis tokių užsiėmimų kaip dienoraščio rašymas ar kaligrafija populiarumas. Internete gausu bendruomenių, kuriose rašytojai dalijasi nuostabiais savo rašysenos pavyzdžiais.

4. Rašiklis ir popierius – lengvai prieinami

Rašymui ranka nereikalinga elektra, įrenginiai, baterijos, programinė įranga, greitas internetas, klaviatūra, įkrovimo laikas ar daugelis kitų dalykų, be kurių nevyktų skaitmeninis rašymas. Rašyti rašikliu ant popieriaus galima (beveik) bet kur. Kartais rašymas ranka yra taip pat ir lengviausias bei geriausias pasirinkimas. Pavyzdžiui, užrašant gimtadienio atviruką, pildydant spausdintas formas ar paliekant greitą užrašą.

5. Rašymas ranka skatina mąstymą

Svarbiausia tai, kad mokymasis rašyti ir mokymasis mąstyti yra glaudžiai susiję. Idėjos formuojasi mokiniams rašant. Jos geriausiai kuriamos ir organizuojamos klojant jas ant popieriaus. Mąstymas yra per daug svarbus, kad būtų deleguotas robotams!

Mokydamiesi rašyti mokiniai susipažįsta su keliomis rašymo strategijomis bei įrankais, ir taip įkūnima savo, kaip mąstančių, kūrybingų ir pajėgių komunikatorių potencialą. Nepaisant stulbinančios pažangos, padarytos naudojant dirbtinį intelektą, rašymas ranka artimiausioje ateityje išliks svarbia šio įrankių rinkinio dalimi. Dailyraštis ateityje gal ir taps mažiau svarbus. Tačiau mokiniai vis tiek turės mokėti rašyti įskaitomai ir sklandžiai, tiek mokykloje, tiek ir platesniame gyvenime.

Lucinda McKnight yra vyresnioji pedagogikos ir mokymo programų lektorė, Deakin universitete Australijoje.

Maria Nicholas, vyresnioji kalbos ir raštingumo ugdymo lektorė, Deakin universitete Australijoje.

 Šis straipsnis perpublikuotas iš „The Conversation“ pagal „Creative Commons“ licenciją. Pirminę verisją galite rasti čia.