Pinigai ir laimė. Faktai priversiantys susimąstyti

Finansinis stabilumas yra labai svarbus faktorius kiekvieno žmogaus gyvenime. Vis dėlto netikėti mokslininkų atradimai primena mums seniai žinomą posakį – laimės nenusipirksi, bent jau leisdamas pinigus vien savo malonumams. Štai psichologų bei sociologų atsakymai į kelis aktualius klausimus, kurie privers jus sudvejoti paplitusia nuomone, esą pinigai ir laimė yra neišskiriamai susiję.

Ar pinigų trūkumas gali pakenkti žmogaus savijautai

Be abejo.  Dar blogiau – be tinkamos aplinkinių paramos išteklių stoka krizės akivaizdoje gali paralyžiuoti žmogaus mąstymą ir apsunkinti sprendimus, galinčius išvesti iš krizės. Vieno eksperimento autoriai paprašė tiriamųjų galvoti apie tai kaip išspręsti dvi problemas: nedidelę, kuriai išspręsti užtektų 150 JAV dolerių ir rimtesnę problemą, kurios sprendimas atsieitų apie dešimt kartų brangiau.  Išsprendus abi problemas tyrimo dalyviai buvo paprašyti atlikti eilę kognityvinių testų.  Išsprendę „nebrangią“ problemą, visi tiriamieji vienodai gerai atliko kognityvinius testus.  Tačiau išsikapsčius iš 1500 JAV dolerių dydžio bėdos, žemesnių pajamų tiriamieji testus atliko žymiai prasčiau nei turtingesni tyrimo dalyviai.  Autoriai priėjo išvados, kad nerimas dėl didelių finansinių problemų, net jei tos problemos būtų įsivaizduojamos, trikdo tolesnių gyvenimo užduočių atlikimą.

Ar pinigai gali suteikti laimės jausmą?

Greičiausiai taip. Vieno garsaus tyrimo metu mokslininkai stebėjo smegenų veiklą tyrimo dalyviams gurkšnojant vyną. Kai viena tiriamųjų grupė būdavo informuojama, esą jie geria brangų vyną, akivaizdžiai suaktyvėdavo jų smegenų sritys, atsakingos už malonumo pojūtį.  Tokio aktyvumo nepastebėta kitos grupės dalyvių smegenyse, kai šiems buvo pranešama, jog jų vynas yra pigus. Beje, abiem atvejais buvo ragaujamas tas pats vynas. Tad gali būti, kad turtingi žmonės yra laimingesni, tiesiog dėl to, kad išleidžia daugiau pinigų prabangiems daiktams. Vis dėlto, tokia koreliacija toli gražu neatskleidžia pilno vaizdo apie pinigų ir laimės ryšį.

Ar turtingi žmonės patiria mažiau rūpesčių?

Nebūtinai. Kai mums sunku, kai jaudinamės, kaip išgyventi iki kitos algos, mums dažnai atrodo, jog gavę pinigų išspręstume visas savo problemas ir gyvenimas taptų gražesnis. Tačiau įrodyta, jog pasiturintys žmonės patiria daug daugiau rūpesčių ir, kad ir kaip bebūtų paradoksalu, dėl pinigų jaudinasi daug labiau. „Itin turtingų asmenų turto valdymas kelia gerokai per daug iššūkių, kad su juo susidorotų vienas profesionalas. Tam reikia puikiai koordinuotų, teisininkų, draudikų, investuotojų, nekilnojamojo turto, verslo ir mokesčių sričių ekspertų pastangų,“ rašoma ekonomikos ir finansų enciklopedijoje „Investopedia“. Dėl to nenuostabu, kad turtingus žmones dažnai kamuoja nerimas, dėl savo finansų ateities. Todėl, paradoksaliai, vidinės laimės jų gyvenimuose ne per daugiausiai.

Ar įmanoma jaustis laimingam, jei trūksta pinigų?

Taip, ir pagalbos reiktų ieškoti artimų žmonių draugijoje. Žmonės, kurie artimiau bendrauja su savo šeimomis, draugais ar dalyvauja bendruomenės veikloje yra atsparesni negatyviems jausmams. Tokie žmonės gauna būtiną paramą, patarimus ir kontaktus, padedančius pagerinti savo finansinę padėtį ir dėl to rečiau puola į neviltį. Geri santykiai su artimaisiais, beje, suteikia ne vien laimės jausmą, bet ir gerą sveikatą. Didžiulis tyrimas, apžvelgęs 48 ankstesnių tyrimų, kuriuose dalyvavo virš 30000 žmonių, rezultatus nustatė, kad tvirti ryšiai su artimaisiais, mirties riziką sumažina 50 proc. – tiek pat, kiek metimas rūkyti. O sveikata, kaip žinia – laimės pamatas.

Ar įmanoma jaustis laimingam, atiduodant savo pinigus kitiems?

Tikrai taip. Gyventojų apklausos ir laboratoriniai eksperimentai parodė, kad kitiems žmonėms nupirktos dovanos ar labdara teigiamai atsiliepia dovanojančiųjų laimės jausmui, net ir kontroliuojant jų pajamas. Įdomu, kad dovanos dydis nebuvo svarbus laimės veiksnys.  Pavyzdžiui, vieno eksperimento dalyviai jautėsi vienodai laimingai, nepriklausomai nuo to ar jie skyrė 5 ar 20 JAV dolerių kitiems žmonėms. Beje, skirtingai nei prognozavo tyrėjų apklausta publika, visi dovanotojai jautėsi laimingesni už tyrimo dalyvius, išleidusius pinigus savo reikmėms.

Ar tiesa, jog labdaringa veikla užsiima tik turtuoliai?

Tikrai ne. Statistika rodo, jog nepriteklių patiriantys žmonės netgi dažniau užsiima labdaringa veikla ar tiesiog gerais darbais. Juos dažniau galima pastebėti dalyvaujančius kraujo donorystėje ar savanoriaujančius. Taip pat jie daug labiau linkę skolinti pinigus draugams ir šeimos nariams, pagelbėti nepažįstamiesiems. Taip yra dėl to, jog žmogus, susidūręs su finansinėmis problemomis, geba geriau įsijausti į kito vaidmenį ir suprasti jo skausmą.

Finansinės problemos neigiamai veikia beveik kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą. Jos neretai verčia jaustis menkaverčiu žmogumi, nepasitikėti savimi. Tačiau nereikia pasiduoti, reikia žvelgti į tai kaip į iššūkį. Turime išmokti vertinti ir kitokias, ne tik materialines vertybes.

Pabaiga: pinigai ir laimė.