„Interesų zona“ – ar Aušvico komendantas gali patekti į dangų?

Meninis filmas „Interesų zona“ (The Zone of Interest, angl.) šių metų Oskarų apdovanojimuose laimėjo geriausio užsienio filmo ir geriausio garso takelio titulus. Filme stilizuotai pristatomas Aušvico komendantas Rudolfas Hössas. Savo jaukiuose namuose už konclagerio tvoros, jis – malonus penkių vaikų tėvas. Kitoje tvoros pusėje, Hössas pasmerkia myriop tris milijonus žmonių, daugiausia žydų ir lenkų. Filmas baigiasi jam sužinojus, apie užduotį Aušvice sunaikinti 430 tūkstančių Vengrijos žydų. Vienas aukšto rango nacių vadų jo garbei šią operaciją pavadina „Operacija Höss“. Pats Hössas užduoties nesikrato, nors kažkas giliai viduje jam galimai sukelia pasibjaurėjimą: jis išblykšta, kai dingsta iš filmo.

Jei norite įsikūnijusio blogio paveikslo – tai Rudolfas Hössas. Jis buvo pabaisa. Tai, ką jis padarė, yra neapsakoma ir neatleistina. Tačiau Hösso pasidavimas tamsiausioms blogio jėgoms iškelia protu sunkiai suvokiamą klausimą: ar už tokį blogį yra įmanoma atleisti?

Nacis, kuris gailėjosi?

Hössas augo griežtoje katalikiškoje šeimoje, tačiau paauglystėje nutolo nuo religijos. 1922 m. jis oficialiai išsižadėjo katalikų tikėjimo ir tapo nacių fanatiku. Hösso karjeros viršūnė – koncentracijos stovyklų, ne tik Aušvico, bet ir Dachau, Zaksenhauzeno, Ravensbriuko, vadovas. Pasibaigus karui, jis dingo chaose ir susirado sodininko darbą. Galiausiai jį susekė britai. Jie perdavė Hössą lenkams, nes didžiausius nusikaltimus jis įvykdė šios šalies teritorijoje. Jis buvo teisiamas Lenkijos teisme ir nuteistas mirties bausme.

Höss‘as buvo beveik išskirtinis tarp aukštesniųjų nacių pareigūnų. Jis iš esmės pripažino, kad yra atsakingas už trijų milijonų žmonių nužudymą. Laukdamas egzekucijos jis parašė autobiografiją, kurioje reiškė savo gailestį. Likus keturioms dienoms iki mirties bausmės įvykdymo jis perdavė laišką valstybės prokurorui, kuriame rašė:

Mano sąžinė verčia mane padaryti šį pareiškimą. Savo kalėjimo vienatvėje priėjau prie slegiančio suvokimo, kad sunkiai nusidėjau žmonijai. Būdamas Aušvico komendantu, įgyvendinau dalį siaubingų Trečiojo reicho žmonių naikinimo planų. Taip padariau baisių žaizdų žmonijai. Už tai turiu sumokėti savo gyvybe. Tegu Viešpats Dievas vieną dieną atleidžia už tai, ką padariau.

Prašau lenkų tautos atleidimo. Lenkijos kalėjimuose pirmą kartą patyriau, kas yra žmogiškas gerumas. Nepaisant visko, kas nutiko, patyriau humanišką elgesį, kurio niekada negalėjau tikėtis ir dėl kurio man yra labai gėda. Tegul dabar paaiškėję faktai apie siaubingus nusikaltimus žmonijai neleidžia tokiems žiauriems veiksmams niekada pasikartoti.

Likus maždaug savaitei iki egzekucijos Hössas primygtinai reikalavo, kad jį aplankytų kunigas. Valdžiai sunkiai sekėsi rasti vokiškai kalbantį kunigą. Galiausiai pas jį atvyko jėzuitų vadovas Lenkijoje, kuris laisvai kalbėjo šia kalba. Jie kalbėjosi kelias valandas. Hössas sugrįžo į savo vaikystės tikėjimą ir atliko išpažintį. Kitą dieną jis priėmė Šventąją Komuniją. 1947 m. balandžio 16 d. Hössas buvo pakartas Aušvice.

Ar Dievas gali atlesiti?

Kai kuriuos žmones glumina toks Dievas, kuris gali atleisti Rudolfui Hössui. Juk jis buvo baisiausias iš monstrų – mastanti pabaisa, žinanti, kad daro blogį, bet pasinėrusi į jį, priėmusi jį, besimėgaujanti juo. Šaltakraujis, racionalus siaubą keliantis sadistas.

Ir vis dėlto, krikščionys tiki, kad Dievas yra pasirengęs jam atleisti, jei jis atgailautų.  Iš visų sunkų krikščionybės mokymų, šis gali būti sunkiausiais priimti. Atrodo taip neteisinga, kad žmogus, nužudęs tris milijonus, gali būti priimtas į Tėvo namus, kaip sūnus palaidūnas.

Žinoma, atleidimas suteikiamas tik tiems, kurie tikrai atgailauja. Skeptikai galėtų paprieštarauti, kad Hössas apsimetė atgailaujantis, norėdamas sušvelninti savo bausmę.  Arba galbūt jis norėjo pagerinti savo įvaizdį ateityje, kurioje istoriją rašys karo laimėtojai.  Ir tikrai, mes nežinome, ar jis atgailavo nuoširdžiai.

Tačiau, jei Hössas tikrai gailėjosi, krikščionių Dievas jam atleido. Kaip atleistų Hitleriui, Stalinui, Mao, Pol Potui ir visiems kitiems blogio šaukliams istorijoje. Jei tik jie nuoširdžiai gailėtųsi. Tiesa, tokiu atveju jų dar lauktų atsiteisimas už savo baisius darbus skaistykloje ir, galbūt, kentėjimas ten iki pasaulio pabaigos. Tačiau galiausiai jie būtų įleisti į dangų.

Kita vertus, nusikaltimų pripildytas gyvenimas suluošina žmogaus sielą ir todėl sunku tikėtis, kad didžiausi žmonijos kraugeriai mirties akimirką buvo pajėgūs tikram gailesčiui.  Tačiau ir tokiu liūdnu atveju, kelią į dangų jiems užkirstų ne Dievas, o jų pačių puikybė.

„Interesų zona“ pelnė Oskarus vidury Gavėnios, kai krikščionys apmasto Jėzaus mirtį. Visų krikščioniškų konfesijų kunigai tikriausiai ruošia pamokslus apie neįtikėtiną Atpirkėjo gailestingumą. Tačiau ar yra kas nors, kas šią sukrečiančią doktriną iliustruotų geriau nei Rudolfas Hössas?

Michaelas Cookas yra australų publicistas, portalo Mercatornet.com redaktorius.