Senatvinė demencija: tendencijos ir rizikos faktoriai

Ne paslaptis, kad senstantys pasaulio gyventojai sveikatos apsaugos sistemoms kelia įtampą. Kaip rodo statistika, netolimoje ateityje ženkliai išaugs senatvine demencija sergančių žmonių skaičius. Kad žmonės ir toliau, sulaukę senatvės, gautų kokybiškas medikų paslaugas, reikia ruoštis jau dabar.

Neguodžiančios prognozės

Kaip teigia Pasaulio sveikatos organizacija, 2050-aisiais senatvine demencija sirgs maždaug 152 milijonai žmonių. Manoma, kad iki 2060-ųjų JAV sergančių Alzheimerio liga daugiau nei padvigubės – ligonių skaičius išaugs nuo 6 iki 15 milijonų. Šiuo metu visame pasaulyje demencija sergančių pacientų yra 50 milijonų; jų gydymas kainuoja 818 milijardų JAV dolerių per metus; manoma, kad ilgainiui šis skaičius patrigubės, vadinasi, silpnaprotystės gydymui prireiks 3% pasaulio bendro vidaus produkto.

Kaip priemonę ruošiantis tokiam padidėjimui 2017 m. Pasaulio sveikatos organizacija įsteigė internetinę platformą Global Dementia Observatory, kurios tikslas – nuolat teikti informaciją, susijusią su visame pasaulyje paplitusios demencijos įveika, įskaitant ir valdžios vykdomą politiką, gydymą, slaugą, pačios ligos eigą. Šiuo metu ten pateikiami duomenys, gauti iš 21 šalies; tikimasi, kad iki 2018-ųjų pabaigos bus surinkti duomenys iš 50 šalių. Pirmieji džiuginantys duomenys skelbia, kad 81% dalyvaujančių šalių jau pradėjo šviečiamąsias kampanijas, 71% šalių jau teikia paramą ir mokymus slaugytojams.

Demencijos simptomai ir rizikos faktoriai

Demencijai arba senatvinei demencijai būdingi tam tikri simptomai, susiję su laipsnišku smegenų nykimu ir jų funkcijų silpnėjimu. Tie simptomai – tai atminties sutrikimai, sulėtėjęs mąstymas, stringanti kalba. Dažniausia demencijos priežastis – Alzheimerio liga.

Deja, vaistų, efektyviai gydančių Alzheimerio ligą, nėra, todėl vyriausybės turi prisiimti visą naštą ir skatinti veiklas, galinčias pristabdyti ligą. 2017-aisiais The Lancet sudaryta komisija nustatė, kad 35% demencijos atvejų galima išvengti, vengiant pagrindinių šios ligos rizikos faktorių.  Alzheimerio tyrimų ir prevencijos fondo duomenimis šie faktoriai faktoriai yra:

• Senyvas amžius.  Dauguma šia liga sergančių žmonių yra vyresni nei 65 m., nors pasitaiko ir keturiasdešimtmečių ligonių.
• Šeimos istorija. Jei artimas giminaitis (motina, tėvas ar brolis ar sesuo) serga Alzheimerio liga, tikimybė susirgti šia liga išauga septynis kartus.
• Genetinė polinkis. Asmeniui, turinčiam du APOe-4 genus, yra didesnė rizika senatvėje susirgti Alzheimerio liga.
• Insultas
• Diabetas
• Depresija
• Galvos trauma
• Hipotirozė (sumažėjęs kraujyje cirkuliuojančių skydliaukės hormonų kiekis)

Gera matyti, kad kai kurios šalys jau imasi priemonių geresnei vis didėjančio demencija sergančių pacientų skaičiaus slaugai ir gydymui, bet pirmiausia kiekvienam iš mūsų vertėtų atsižvelgti į nurodytus faktorius ir pamėginti aktyviau rūpintis fizine ir psichikos sveikata.

Shannona Roberts yra viena iš tinklaraščio mercatornet.com demografijos rubrikos redaktorių. Rašymą demografijos tema, Shanon derina su kita aistra – savo šeima. Ji yra trijų vaiku mama ir gyvena Ouklende, Naujojoje Zelandijoje.