„The Economist“, politikų, žurnalistų ir ekonomistų orakulas, netrykšta optimizmu apie žmonijos ateitį. Štai pagrindinė vieno 2023 m. viršelio tema rėžia tiesiai: pasaulyje apčiuopiamoje ateityje ims trūkti žmonių. Ne vien sparčiai senėjančioje Europoje ar tragiškais gimstamumo rodikliais pasižyminčioje Rytų Azijoje; gimstamumo griūtis stebima daugelyje pasaulio vietų iš kurių optimistiški politikos planuotojai vis dar tikisi „importuoti“ darbo jėgą.
Pirma iliustracija iš Europos: Adamo 2050 | Tikra istorija iš ateities – septynių minučių trukmės dokumentinis filmukas, sukurtas italų kūdikių maisto gamintojos „Plasmon“. „Adomas yra ypatingas vaikas”, – sako pasakotojas. „Jis paskutinis vaikas, gimęs Italijoje.“ Kamera slankioja tuščiose gimdymo palatose ir tuščiose klasėse.
Žinoma, filmas perdeda – 2050 metais Italijos žaidimų aikštelėse vis dar krykštaus bambini – tačiau problema nėra išgalvota. Vienas žymiausių šalies demografų Alessandro Rosina filme sako, kad Italija, kur moteriai per gyvenimą gimsta 1,24 vaiko (2,1 yra būtinas skaičius norint išlaikyti esamą populiaciją) – pirmoji šalis pasaulyje, kurioje senelių jau yra daugiau nei vaikų.
„The Economist“ vedamasis skelbia:
Didžiojoje pasaulio dalyje mažyčių pėdučių trepsėjimą užgožia senelių lazdų barškėjimas. Akivaizdžiai senstančių šalių sąraše ne vien Japonija ir Italija, bet ir Brazilija, Meksika ir Tailandas.
„The Economist“ dėmesio centre, žinoma, yra ekonomika. Gerovė priklauso nuo produktyvumo. Mažėjant žmonių, likusieji turės būti produktyvesni ir kūrybiškesni. Tačiau seni žmonės linkę būti mažiau kūrybingi:
Senesnės šalys ir netgi tokių šalių jaunimas yra mažiau inovatyvios ir mažiau linkusios rizikuoti. Kadangi senoliams spartus ekonomikos augimas duoda mažiau ilgalaikės naudos nei jaunimui, jie mažiau palaiko augimą skatinančią politiką, pavyzdžiui nekilnojamo turto statybą. Tikėtina, kad senėjančioje visuomenėje kūrybinė destrukcija bus vangesnė, o tai slopins našumo augimą ir neleis realizuoti ddaugybės galimybių.
Tad, ką turėtume daryti?
Galas žino, atsako „The Economist“. Kaip beveik visi kiti, šis orakulas nesiųlo nieko paguodžiančio. Vieną po kito ekonominės minties lyderis atmeta visame pasaulyje jau išbandytus sprendimus:
Imigracija? Ne. „Pasaulinis gimstamumo nuosmukis reiškia, kad iki amžiaus vidurio visas pasaulis greičiausiai susidurs su jaunų, išsilavinusių darbuotojų trūkumu, nebent kas nors pasikeis.“
Šeimai palanki ekonominė politika? Ne. „Singapūras siūlo dosnias išmokas, mokesčių lengvatas ir vaikų priežiūros subsidijas, tačiau jo gimstamumo rodiklis yra 1.0.“
Daugiau ir geresnio išsilavinimo? Ne. „Skatinti švietimą ir ekonominį vystymąsi yra sunku. Ir paprastai kai tik šalis ekonomiškai išsivysto, ji preadea senti“.
ChatGPT? Čia tai idėja! „The Economist“ naujausią madą – dirbtinį intelektą – įvardija kaip perspektyviausią kandidatą pasiekti produktyvumo revoliucijai:
Dirbtiniu intelektu paremta ekonomika gali būti pakankamai naši, kad pakeistų vis daugiau į pensiją išeinančių žmonių. Ilgainiui dirbtinis intelektas galės pats generuoti idėjas, sumažindamas žmogaus intelekto poreikį. Kartu su robotika dirbtinis intelektas taip pat gali palengvinti rūpinimąsi pagyvenusiais žmonėmis. Tokios inovacijos tikrai bus labai paklausios.
Net ir proto bokštams iš „The Economist“ toks sprendimas turėtų skambėti beviltiškai pritemptas. Vedamasis pagaliau atšlubuoja prie savo neįtikinamos galutinės išvados: „mažiau kūdikių reiškia mažiau žmogaus genijaus. Bet tai gali būti problema, kurią žmogaus genijus sugebės išspręsti.“
Ne, dirbtinis intelektas neišgelbės Italijos ir likusios žmonijos nuo išnykimo. Žmogaus genijus nesugebės motyvuoti moterų susilaukti kūdikių. O be to dirbtiniu intelektu paremtas produktyvumas geriausiu atveju tik kuriam laikui atidės problemą. Vienintelė išeitis – kultūros pokytis. Vyrai ir moterys turi iš naujo atrasti džiaugsmą atvesti į pasaulį naują gyvybę bei pasitikėjimą, kad dirbdami išvien jie gali įveikti vaikų auginimo iššūkius. Be šito, neveiks niekas.
Michaelas Cookas yra australų publicistas rašantis bioetikos temomis.