Kaip jau esu rašęs šiame tinklaraštyje, per pastaruosius kelis dešimtmečius pasaulio gyventojų skaičius sparčiai didėjo, tačiau tuo pačiu metu vidutinis gyventojas darėsi vis turtingesnis. Dabar pasaulyje yra mažiau alkio ir skurdo nei bet kuriuo metu istorijoje. Tai patvirtina ir šis įdomus tyrimas iš Brookings instituto. Jame pažymima, kad šiais metais pasaulis gali džiaugtis precedento neturinčiu pasiekimu: dauguma žmonijos jau nepriklausys „skurstančiųjų ar pažeidžiamųjų“ kategorijai. Trumpai tariant, mūsų karta gali stebėti kaip pasaulyje įsigali vidurinioji klasė.
Apibrėžimo klausimas
Žinoma, šis pasiekimas priklauso nuo jūsų vidurinės klasės apibrėžimo. Pasak tyrimo ataskaitos autorių, neturtingi žmonės gyvena namų ūkiuose, kurie išleidžia mažiau nei 1,9 JAV dolerius vienam asmeniui per dieną. Vidurinės klasės atstovai gyvena namų ūkiuose, kurie išleidžia nuo 11 iki 110 JAV dolerių vienam asmeniui per dieną. Pažeidžiami namų ūkiai išleidžia daugiau už vargšus, bet mažiau vidutiniokus, o turtingų namų ūkių gyventojai – daugiau nei vidurinė klasė. Bet kodėl buvo pasirinkti būtent tokie apibrėžimai?
Suprasdami, kad priklausymo vidurinei klasei kriterijai skiriasi skirtingose šalyse, autoriai nustato tokias vidurinės klasės išlaidų ribas, nes šios sumos leistų asmeniui nusipirkti vartojimo prekių, pavyzdžiui, skalbimo mašiną, kartais nueiti į kiną, atostogauti ir išgyventi ekonominį šoką (pvz., ligą ar nedarbą), nepapuolant į visišką skurdą.
Nors absoliučiame skurde gyvenančių asmenų sumažėjimas (pagrįstai) gavo daug dėmesio, vidurinės klasės augimas, buvo mažiau pastebėtas. Kas sekundę pasaulyje iš visiško skurdo išsikapsto vienas žmogus, tačiau prie viduriniosios klasės per sekundę prisijungia penki žmonės. (Turtingųjų gausėja lėčiau: į tą kategoriją patenka vienas asmuo kas dvi sekundes).
Vidurinioji klasė sparčiausiai didėja Azijoje
Kodėl vidurinės klasės augimas yra toks svarbus? Pirmiausiai, ši klasė generuoja du trečdalius privačių namų ūkių vartojimo (kuris sudaro apie pusę pasaulinės ekonomikos paklausos). Vidurinės klasės augimas daugiausia vyksta Azijoje (iš Kinijos, Indijos ir Pietryčių Azijos), todėl daugiašalės įmonės vis daugiau dėmesio skirs toms rinkoms. Viduriniąją klasę sudaro žmonės, kurie paprastai yra laimingesni, už skurstančiuosius ar pažeidžiamuosius, tačiau jie taip pat reikalauja daugiau iš savo vyriausybių. Jie nori geresnio būsto, išsilavinimo, sveikatos priežiūros, bet (kaip ir visi) nesižavi siūlymais didinti mokesčius. Daugelyje pasaulio šalių politikai turės išmokti balansuoti šiuos poreikius, nes vidurinioji klasė auga.
Tikimasi, kad pasaulio vidurinės klasės dominavimas tęsis artimiausius dešimt metų. Iki 2030 m. neturtingų ir pažeidžiamų žmonių skaičius toliau sparčiai mažės (atitinkamai 150 ir 900 mln.). Turtingųjų padvigubės (iki 300 mln.), tačiau vidurinė klasė išaugs 1,7 mlrd. (Iki 5,3 mlrd.). Žmonės šioje ekonominėje kategorijoje sudarys beveik du trečdalius pasaulio gyventojų. Trumpai tariant, pasaulis tampa turtingesnis, žmonės tampa ekonomiškai saugesni. Tikimasi, kad tai tęsis bent jau trumpą laiką. Taigi šiandien yra priežastis šypsotis.
Marcusas Robertsas yra teisininkas ir Ouklando universiteto (Naujoji Zelandija) komercinės teisės lektorius. Jis taip pat yra tinklaraščio mercatornet.com demografijos rubrikos redaktorius ir trijų vaikų tėtis.
Pabaiga: vidurinioji klasė