Įdomybės apie uogas (ir gardūs receptai!)

Tema: receptai iš uogų
Aktuali informacija: spauskite čia.

***

Suaktyvėjus bendravimui socialiniuose tinkluose, viena iš populiariausių temų tapo maisto gaminimas. Čia svarbu ne tik pasidalinti valgomo maisto receptais, bet ir dalintis akiai patraukliomis nuotraukomis. Spalvingos uogos, kaip papildomas recepto ingredientas, puikiai pasitarnauja vizualiniam turiniui. Šviežiomis uogomis dažnai gardinami natūralūs jogurtai, košės ar šiuo metu sveikuolių pamėgti ispaninio šalavijo pudingai. Taip pat uogos naudojamos ruošiant įvairius desertus, keksiukus, tortus ar kitus konditerijos gaminius. Vis dažniau uogas galima užtikti ir įvairiose salotose.

Įdomybės apie uogas

„Įdomu tai, kad botaniškai uogomis turėtume vadinti pomidorus, melionus ir netgi bananus. O, pavyzdžiui, braškės yra priskiriamos vaisiams. Tiesa, žiūrint iš kulinarinės pusės viskas yra kur kas paprasčiau –  jeigu tai saldus, mažas ir apvalus produktas, vadinasi, tai yra uoga, jei saldus ir didelis – vaisius“, – pasakoja Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė. Štai dar keli įdomūs faktai apie uogas:

Skirtingos reikšmės. Tikrų tikriausiomis uogomis galime pavadinti vynuoges, mėlynes, serbentus, agrastus, bruknes. Kad būtų priskiriami uogoms, vaisiai turi išsivystyti iš vieno žiedo, turinčio vieną mezginę. Iš žiedo su viena mezgine taip pat išsivysto pomidorai, avokadai ir kiviai, o, pavyzdžiui, braškės, žemuogės, avietės išsivysto iš žiedų su daugiau nei viena mezgine, todėl šie augalai botaniškai yra priskiriami vaisiams.

Naudotos ir kaip dažai. Šilauogės arba mėlynės gali būti naudojamos ir kaip natūralus dažas. Legendos pasakoja, kad ankstyvieji Amerikos kolonistai šias uogas virdavo piene ir taip išgaudavo tam tikro atspalvio pilką spalvą, kuria dažydavo įvairias medžiagas.

Natūralių vitaminų gausa. Uogose yra daug antioksidantų, skaidulų. Jose taip pat yra daug vitaminų ir mineralų, ypač vitamino C. Uogomis itin mėgaujasi žmonės, kurie laikosi sveikos mitybos principų, nes jose yra nedaug kalorijų ir angliavandenių.

Soduose auginamos nuo seno. Braškės daržuose Europoje auginamos nuo XIV amžiaus, tuo tarpu, kai kurios gervuogių ir aviečių rūšys soduose auginti pradėtos nuo XVII amžiau, o  mėlynės buvo prijaukintos nuo 1911 metų.

Padeda galvos skausmui numalšinti. Įdomu tai, kad braškės padeda netgi kovoti su galvos skausmu. Juose yra natūralių salicilatų, kurie yra vienas iš aspirino ingredientų.

Nebūtinai raudonos. Geltona, violetinė, auksinė arba juoda… Tai yra keletas kitų spalvų, kuriomis pasižymi avietės. O  auksinės, apskritai, yra pačios saldžiausios.

V. Juodkazienė siūlo ir kelis receptus, kuriuose išradingai panaudosite uogas.

Braškių ir sūrio salotos

 Jums reikės:

•  Saujos graikiškų riešutų
• „Iceberg“ salotos
• Saujos šviežių braškių
• Mėlynojo svogūno
• Gabalėlio pelėsinio sūrio
• Šlakelio alyvuogių aliejaus
• Šlakelio aviečių acto
• Šlakelio balzaminio acto

Pagaminimas:

Peiliu sukapokite graikinius riešutus ir maišydami apskrudinkite sausoje keptuvėje. Nuplaukite, nusausinkite „Iceberg“ salotą ir suplėšykite lapus į didelį dubenį. Tuomet sumaišykite su perpus perpjautomis braškėmis, pusžiedžiais supjaustytu mėlynuoju svogūnu ir pelėsinio sūrio trupiniais. Salotas apliekite alyvuogių aliejaus, aviečių acto ir balzaminio acto mišiniu, papuoškite skrudintais riešutais ir skanaukite.

Rikotos keksiukai su šilauogėmis

Jums reikės:

• 100 g. sviesto
• 2 kiaušinių
• Nedidelės stiklinės cukraus
• Pakelio rikotos sūrio
• Stiklinės miltų
• Žiupsnelio kepimo miltelių
• Saujos šilauogių

Pagaminimas:

Ištirpinkite ir atvėsinkite sviestą. Kiaušinius plakite su cukrumi, kol jis ištirps. Tuomet sudėkite rikotos sūrį ir supilkite sviestą, gerai išmaišykite. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir suberkite į tešlą. Atsargiai įmaišykite šilauoges. Galiausiai paskirstykite tešlą į keksiukų formeles ir pašaukite į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepkite apie 20–30 minučių. Skanaus!

Pabaiga: receptai iš uogų