Kodėl trukdome vaikams išmokti atsakomybės?

Šiandien norėčiau pakalbėti apie vieną svarbią dorybę, kurią bandau diegti savo vaikams – atsakomybės jausmą. Tiksliau, pakalbėti apie tai ar galima išmokti atsakomybės vien stebint kitus žmones ir mokantis iš jų poelgių.  Greičiausiai, kad ne.  Išmokti atsakomybės galime tik tada, kai suvokiame, kad esame atsakingi už savo veiksmus, t.y. kai savo kailiu pajuntame tų veiksmų pasekmes.

Aptarnaujami vaikai

O dabar prisipažinkime, kiekviena iš mūsų, be išimties, turi tendenciją neleisti savo vaikams prisiimti atsakomybės.  Ir tai darome dėl įvairiausių priežasčių: nes mes kažką darome geriau – pavyzdžiui tvarkome namus, greičiau – užsegame užtrauktuką, gražiau – padengiame  stalą, saugiau – nulupame bulves… Taip „aptarnaudamos“ savo vaikus atimame iš jų galimybę saugiai išmokti svarbių praktinių įgūdžių. Dar daugiau, tokie vaikai negali mokytis iš patirties, klysti, pasiekti, jausti, kad jie yra už kažką atsakingi.  Jie netenka galimybės pajusti, kad yra svarbūs šeimos nariai ir, kad jais pasitikime.

Aš niekada nepamiršiu savo sūnaus pasididžiavimu švytinčio veido kai jis pirmą kartą (dar būdamas gana mažas), išmetė šiukšles į šiukšliadėžę kieme! Pirma, jis nutempė kibirą iki konteinerio, pasilypėjo, o tada didelėmis pastangomis jas iškratė. Ir koks jis buvo laimingas! „Mama, žiūrėk!“ „Koks tu šaunuolis! Tikrai!“ Taip mano sūnus džiaugsmingai prisiėmė naują atsakomybę, kuri buvo labai naudinga ne tik visai šeimai, bet ypač jam pačiam.

Galimybės kiekviename žingsnyje

Kaip ir kada pradėti vaikus mokyti atsakomybės? Kuo anksčiau, tuo geriau.  Kiekviena situacija suteikia galimybę mokyti savo vaikus atsakomybės.  Prisiminkite tai, kai rytoj kils noras panešėti jo kuprinę į mokyklą.  Vaiko kuprinė yra jo atsakomybė, ypač, jei prikrovė į ją nebūtinų daiktų.

Arba jei dviejų metų vaikas išlieja pieną – nepulkite su šluoste rankoje jo sausinti. Geriau duokite vaikui antrą šluostę ir ramiai išmokykite jį kaip reikia elgtis su tokia „problema“. Arba jeigu jis nesurinks savo žaislų, nedarykite to už jį. Pasaulis nesibaigs, jei žaislai vieną dieną pagulės ant kilimo. O jei jis ir toliau nesiteiks susitvarkyti, tiesiog padėkite žaislus į jūsų vaikui nepasiekiamą vietą – tai išmokys jį rūpintis savo daiktais. Nesitvarkai – negauni!

Taigi, atsakomybės ugdymo geriau neatidėlioti.  Žinau iš patirties, kad vieni mano vaikai tampa atsakingais labai greitai, kiti – lėčiau.  Kaip motina, verčiuosi per galvą, kad savo vaikus užauginčiau atsakingais žmonėmis.  Ir pradedu… nuo namų ruošos darbų sąrašo. Augant vaikams, auga ir sąrašas: darbai turi atitikti vaikų amžių ir įgūdžius, tačiau užduotys turėtų tolydžio tapti sudėtingesnės, kad pamažu padėtų vaikams tobulėti.  Taip, atlikdami mažus darbelius vaikai supras esminę tiesą: „mano žodžiai, mintys, poelgiai turi pasekmių ir aš už juos atsakau.“

Agnieszka Stefaniuk yra Varšuvoje gyvenanti publicistė, tinklaraštininkė ir septynių vaikų mama.

Pabaiga: išmokti atsakomybės.