fbpx

Kaip mokyti vaikus saugaus eismo taisyklių?

BNS Spaudos centras

Kaip rodo Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenys, pernai per pirmus dvejus mokslo metų mėnesius Lietuvos keliuose buvo sužeista 120 vaikų. Kaip mokyti vaikus saugaus eismo taisyklių pasakoja sveikatos psichologė Monika Kuzminskaitė. Anot psichologės labai didelę įtaką įpročių formavimuisi turi tėvai, suaugusieji, kurie supa vaiką. Anot jos, norint suformuoti naują įprotį, kaip antai laikytis saugaus eismo taisyklių, gali būti lengviau prijungus jį prie vieno iš senųjų įpročių. 

Nauji įgūdžiai kuriami senųjų pagalba

Kembridžo universiteto psichologijos specialistai dr. Davidas Whitebreadas ir dr. Sue Binghamas savo tyrimuose teigia, kad naują informaciją siedami su tuo, ką jau moka, vaikai lengviau įgyja naujus įgūdžius. Kaip pasakoja sveikatos psichologė, „Šaukštas proto“ įkūrėja Monika Kuzminskaitė, tokiu būdu įpročiai tikrai ugdomi lengviau.

„Sunku pasakyti, ar tai lengviausias būdas, nes įpročių ugdymui yra daug svarbių faktorių ir jie
nebūtinai yra vienodo svorio. Ugdant naują įprotį, kurį laiką reikia valingų pastangų prisiminti, kad suplanuotą veiksmą reikia atlikti – o esamo įpročio elementai ar kiti išoriniai priminimai gali padėti atlikti ir naują, dar tebeugdomą veiksmą. Pavyzdžiui, galite, atsikėlus ryte ir išlipus iš lovos, rašteliu ar matomoje vietoje padėtu daiktu priminti sau pasikloti lovą.

Kurį laiką gali prireikti „papildomų ratukų prie dviračio“, kažkokio išorinio priminimo, kuris atkreiptų dėmesį ir padėtų tai prisiminti. Įpročio ugdymo trukmė yra labai individuali – nereikėtų tikėti, kad viskas gali įvykti per 21 dieną, kaip kai kur yra sakoma. Tai gali trukti nuo kelių iki beveik dviejų šimtų dienų. Tačiau ilgainiui galiausiai vis tiek atsikėlimą iš lovos automatiškai imsite derinti su lovos klojimu – taip suformuosite naują įprotį“, – pasakoja psichologė Monika Kuzminskaitė.

Kaip mokyti vaikus saugaus eismo taisyklių
Foto: Sandy Millar (unsplash.com)

Suaugusieji turėtų prisiimti atsakomybę – jų įtaka didžiausia

Kaip sako sveikatos psichologė, kalbant apie vaikus, jie tikrai negimsta kažką mokėdami, o ir išmokti mokytis taip pat reikia.

„Tėvai arba artimiausi globėjai nuo pat gimimo yra svarbiausi ir daugiausiai įtakos vaikui, jo vertybių ir nuostatų formavimuisi darantys žmonės, todėl svarbu ir tai, ko jie vaiką moko, kokį pavyzdį rodo savo elgesiu“, – sako psichologė Monika Kuzminskaitė.

Psichologė Monika Kuzminskaitė pastebi, kad daug vaikų linkę mesti mokymąsi po pirmos nesėkmės, tačiau padėti įveikti kylantį nusivylimą ir susierzinimą – būtent tėvų, globėjų, vyresniųjų brolių ir seserų užduotis.

„Svarbu rodyti tinkamą pavyzdį, paaiškinti situaciją vaikui suprantama kalba – tai tikriausiai svarbiausias lengvesnio mokymosi veiksnys. Mokyklinio amžiaus vaikai autoritetais renkasi jau nebe vien tėvus, todėl svarbu, kad ir mokykloje, ir iš kitų jiems svarbių herojų ir aplinkinių jie girdėtų tą pačią informaciją bei matytų tokius pat pavyzdžius“, – pastebi psichologė, „Šaukštas proto“ įkūrėja.

Kartojimas ir tinkamas pavyzdys – svarbiausi veiksniai mokantis

Monika Kuzminskaitė pažymi, kad apie aktualias problemas reikia kalbėti nuolat, ypač apie reikalingus jų sprendimus ir apie progresą jas sprendžiant.

„Geriausias būdas įsiminti svarbius dalykus – kartoti. Juk kartojimas ne be reikalo vadinamas visų mokslų motina. Kasmetinis kartojimas tinkamas kaip priminimas, o kalbant apie mokymąsi – kartojimas turėtų būti gerokai dažnesnis. Jauniausių mokinių tarpe – kai jie pradeda vaikščioti per gatvę savarankiškai“, – sako sveikatos psichologė.

Specialistė teigia, kad geriausia mokymosi forma bet kuriame amžiuje visų pirma yra pavyzdys.

„Geriausia būtų, jei tėvai ar globėjai vaikščiotų gatve kartu su vaikais, komentuotų savo veiksmus, rodytų į dalykus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį – pavyzdžiui, raudoną šviesoforo signalą arba draudžiantį ženklą. Taip pat, pasakotų, kaip reikėtų elgtis esant vienai ar kitai situacijai. Tokiu būdu vaikai kartu įsimins ir žodžius, kurie virs jų pačių vidiniu monologu, sufleruojančiu, ką reikia daryti, ir veiksmus.

Tai turėtų būti ne vieno ar kelių kartų atvejai – pakartojimų reikia daug, todėl geriausia būtų, kad pats elgesio gatvėje mokymas prasidėtų gerokai anksčiau, nei atsiranda poreikis savarankiškai spręsti, kaip elgtis gatvėje – prieš metus ar du“, – sako sveikatos psichologė.

Anot jos, taip pat būtų nuostabu, jei vaikai galėtų žaisti teisingo elgesio gatvėje žaidimus ir taip stiprinti pasitikėjimą savarankiškais sprendimais.

„Mokymosi procese labai svarbu po truputį didinti vaiko sprendimų ir elgesio laisvę, klausti vaiko, ką reikėtų daryti.  Matant, kad vaikas realybėje ar žaidime elgiasi tinkamai ir priima teisingus sprendimus, tėvai labiau pasitikės vaiku ir patys bus ramesni“, – sako „Šaukštas proto“ įkūrėja Monika Kuzminskaitė.

Pabaiga: Kaip mokyti vaikus saugaus eismo taisyklių

Jums gali patikti