Kaip sudrausminti savo vaikus? Paprasta taktika padėsianti tėvams

Vienas sunkiausių tėvystės klausimų iki šiol man buvo – kaip sudrausminti savo vaikus? Pirma, turiu minkštą širdį ir nekenčiu matyti savo vaiko nusiminusio. Antra, nors ir žinau, kad turiu disciplinuoti savo dukrą, ne visada moku tai padaryti taip, kad pasiekčiau pagrindinį tikslą (t.y., kad ji užaugtų esanti geru žmogumi!). Ir trečia, net kai iš pradžių maniau, kad ją drausminau, aš viso labo nėriausi iš kailio, kad tik mano dukra blogai nepasielgtų – užuot leidusi jai patirti blogo poelgio pasekmes.

Mano vyresnėlei dveji su puse, ir oho kokį ji turi charakterį! Ta mergytė užsispyrusi, aistringa ir gali būti net maža akiplėšą. Myliu ją už šias savybes, bet suprantu, kad jų negalima palikti savieigai.  Privalau formuoti jos charakterį, teisingai nukreipti tą jos vidinę jėgą. Ir turiu prisipažinti, kad nėra lengva – jau vien dėl to, kad mano charakteris visai kitoks – visi užaugę gausioje mano tėvų šeimoje buvome daugiau mažiau ramūs ir nelinkę dramatizuoti.

Palyginti neseniai tapusi mama jau spėjau susipažinti su daugybe medžiagos, kaip drausminti savo vaikus. Bet kaip žinoti ar (ir kurie) iš tų patarimų bus veiksmingi dabar ir tolimesnėje perspektyvoje? Tikrai nenoriu daryti nieko, kas sugriautų mano ilgalaikį santykį su savo vaikais. Negana to, daugelyje straipsnių aprašoma disciplinos teorija, užuot pateikus specifinių pavyzdžių, kaip ją įgyvendinti.

Pagaliau – ilgai lauktas atsakymas

Taigi, savaime suprantama, apsidžiaugiau kai išgirdau „Netvarkingos šeimos projekto“ tinklalaidę apie mažylių drausminimą. Tai buvo būtent tai, ko man reikėjo. Laidos vedėjai Mike’as ir Alicia Hernonai, patys auginantys 10 savo vaikų, aiškiai žino šį bei tą apie drausmę. Dar daugiau, jie nekalba vien teoriškai, bet ir (labai įtikinamai) pasakoja kokie dalykai jiems pasiteisino, o kokie – ne.

Man tikrai patiko jų būdas susidoroti su vaikais-neklaužadomis.  Kai vaikas pradeda ožiuotis (turiu galvoje ne mažus užsispyrimus, bet tvirtą pasiryžimą jūsų neklausyti) ir atsisako atsiprašyti ar pakeisti savo elgesį, Hernonai siūlo ramiai nuvesti jį į jo kambarį ir tvirtai (bet be šaukimo) pasakyti, kad galės išeiti tik tuomet, kai bus pasirengęs elgtis teisingi. Jie taip pat paaiškindavo savo vaikui, kodėl jis buvo neteisus.

Kai pirmą kartą išbandėme šią taktiką su mano dukra, ji išplazdėdavo iš savo kambario lyg nieko nebūtų nutikę, arba bandydavo nukreipti mūsų dėmesį pakeisdama pokalbio temą. Bet mes nepasidavėm (už tai ypač ačiū vyrui – man vienai būtų buvę žymiai sunkiau!) ir ne už ilgo galėjome džiaugtis rezultatu. Dėka šios taktikos mūsų dukra tapo malonesnė ir žino, kad jos veiksmai turi pasekmių; mes neblefuojame. Karts nuo karto ji vėl peržengia ribas, bet mes toliau laikomės savo, žinoma, prisimindami, kad ji juk yra tik vaikas.

O ar jūs esate taikę šią vaikų drausminimo taktiką ir, jei taip, ar ji pasiteisino? Kokios kitos priemonės jums pasirodė veiksmingos? Savo tinklalaidėje Hernonai akcentavo vieną dalyką: jei mes nesusidorosime su mažamečių nepagarbiu elgesiu, tai padaryti paauglystėje bus tik sunkiau. Taigi labai norėčiau, kad man pasisektų jau dabar!

Tamara El-Rahi yra žurnalistė ir asocijuota portalo mercatornet.org redaktorė.

Pabaiga: kaip sudrausminti savo vaikus?