Kaip užauginti sąžiningus vaikus pasaulyje „po-tiesos”?

Vaikai nebūtų vaikais, jei kartais nesielgtų su tiesa kaip su plastilino gabalu. Dažnai norėčiau turėti CŽV agento įžvalgą ir įgūdžius, ypač, kai susidūriu su mažais besišypsančiais angeliukais, kurie aiškiai rezga kažką negera, bet tuo pačiu viską neigia. Vaikai, atrodo turi įgimtą sugebėjimą prireikus meluoti apie nesusimąstant. Todėl mums, tėvams, neišvengiamai kyla esminis klausimas: kaip užauginti sąžiningus vaikus, nepaisant jų natūralays potraukio meluoti.

Dar 2016 m. „Oksfordo žodynas“ metų žodžiu paskelbė naujadarą post-truth (būklė po-tiesos). Tai būklė, kai emocijos formuoja viešąją nuomonę, o faktai nėra svarbūs. Žmonės labiau vertina jausmą, kad jų pusėje yra tiesa, o ne tikrus duomenis, galinčius įrodyti, kad jų nuomonė galimai yra neteisinga.

Anksčiau gyvenome visuomenėje, kurioje patikimumas ir teisingumas buvo itin vertinamos žmogaus savybės. Duotas žodis – įsipareigojimas, rankos paspaudimas užantspaudavo sandorį, o tėvai mokė savo vaikus būti sąžiningais ir nepasiduoti kitų manipuliacijoms. Naujajame pasaulyje ,,po tiesos” tapo sudėtinga auginti vaikus laikantis tų pačių vertybių, kurių mus mokė tėvai. Kaip išmokyti mažuosius būti sąžiningais, kai visuomenei tai nebėra vertybė ir savaime suprantamas pasirinkimas?

Pirmiausiai, apsišarvuokime kantrybe: turėsime grįžti prie pagrindų ir sąmoningai mokyti vaikus sakyti tiesą. Turėsime stoti į kovą ne vien su įgimtu vaikų instinktu meluoti, kai tai patogu, bet ir su kultūra, sakančia, kad tai nėra nieko baisaus.

Svarbu tėvų nuoseklumas ir dėmesys vaikų elgesiui

1. Svarbiausia pradėti anksti. Maži vaikai iš prigimties yra egocentriški, tačiau augdami ir išmokę empatijos pajunta neskanų apgaule įgyto laimėjimo prieskonį. Būtų puiku, jei kaip tėvai pastebėtume šį mažylių jausmą ir jį patvirtintume.
2. Vyresni vaikai turi suvokti – kuo patikimiau jie elgiasi, tuo daugiau laisvės jiems bus suteikta. Prisipažinus apie netinkamą elgesį bausmė turėtų būti švelnesnė, nei paaiškėjus, kad buvo meluota apie tokį patį, ar net mažesnį nusižengimą.
3. Turime kovoti su kultūra, kuri mūsų vaikams sako, kad tiesa ir patikimumas nėra itin svarbūs. Todėl radę proga turėtume kalbėti su jais apie sąžiningumo svarbą. Tikintys tėvai turėtų pasitelkti ne vien etinius argumentus apie melo ardantį poveikį bendruomenei, bet ir religinį mokymą apie aštuntą Dievo įsakymą.
4. Galiausiai, vyresni vaikai ir paaugliai yra pastabesni nei mums atrodo. Mūsų vaikai mus atidžiai stebi, todėl turime prisiminti, kad pavyzdys veikia stipriau už žodžius ir patys gyventi sąžiningai.
5. Taip gyventi turėtume ne vien artimoje aplinkoje – tiesos kalbėjimo turėtume reikalauti ir iš valstybės lyderių. Balsuodami turėtume bausti nesąžiningus politikus: pagauti meluojant, ar nuolat savo deklaruojamas pažiūras keičiantys politikai lai kraunasi daiktus ir keliauja namo.

Galbūt, jei visi padarysime savo dalį mums pavyks išgyventi šią ,,po-tiesos” epochą ir pamatyti, kad ateinančios kartos vėl vertina sąžiningumą bei teisingumą.

Karla Jacobs yra mama, publicistė ir „Nepriklausomų moterų forumo“ (Independent Women’s Forum, angl.) bendradarbė.