Kalėdos ir materializmas: ar Kalėdų senelis atneš viską?

Šį vakarą dedu dovanas po pagalve savo vaikams. Tiesą sakant, tai ne tikros dovanos, o  šokoladukai. Mainais pasiimu laiškus, kuriuos vaikai parašė Kalėdų seneliui. Mažyliai užmiega anksti ir su jais nėra vargo. O štai vyresnėliai mokosi iki išnaktų, ir sunku nuspėti tą akimirką, kada jie užmiega. Pernai sūnus mane prigavo ir kelias dienas juokėsi iš mano sąmokslo. Objektyviai vertinant, mano „operacija“ buvo gana apgailėtina.

Laiškas Kalėdų seneliui yra rimtas reikalas – mažiesiems padeda vyresnieji. Visi stengiasi išlaikyti mandagų toną ir užrašyti savo norus ypatingai gražiai. Mane tai, žinoma, žavi ir linksmina. Tai – motinystės džiaugsmas. Taip pat tai graži atmintis ateičiai ir puikus šiemet trokštamų dovanų rodiklis. Taigi…

ar Kalėdų senelis atneš viską, ko vaikai prašo laiškuose?

Ogi ne. Ir tai visai ne paslaptis. Jis patenkins po vieną norą iš sąrašo. Vieną ir vienintelį, ir net nebūtinai „patį pačiausią“.

Nežinau kaip jūs, bet per Kalėdas turiu silpnybę lengvai išleisti pinigus nereikalingiems dalykams.  Aš ieškau Kalėdų magijos, bet kažkodėl ją lengvai pametu tarp pirkinių. Kalėdos ir materializmas, atrodo, gali tapti sinononimais. Tuo tarpu aplink mus tiek daug tikrų poreikių! Štai kodėl kelerius metus iš eilės, užuot patenkinusi kiekvieną savo vaikų užgaidą, renkuosi dalyvauti labdaros akcijose ir remiu žmones, kuriems reikia pagalbos. Noriu, kad mano vaikai būtų dėkingi už tai, ką jau turi, ir džiaugtųsi galėdami padėti kitiems. Ir mums sekasi! Mažų rankų darbo dovanėlių gamyba jau tapo mūsų tradicija.

Mano vaikams pasisekė, kad jiems tikrai netrūksta elementarių dalykų: per maži batai – perkame naujus, išaugtos ar suplyšusios kelnės – perkame naujas, pamestos pirštinės – perkame naujas. Suprantate, ką turiu galvoje? Galime įsigyti visa ko reikia. Tuo tarpu vienai iš šeimų, kuriai padėjome dalyvaudami jau kelerius metus iš eilės vykstančiose paramos akcijose, reikėjo pinigų anglims, nes namuose šalta, žieminių striukų vaikams, patalynės, rankšluosčių…

Šventės yra ypatingas laikotarpis. Keitimasis dovanomis yra viena iš gražių kalėdinių tradicijų. Tačiau man dovanos neturi tapti švenčių pagrindu!  Antraip prašausime.  Įsisuksime į beprotišką vartojimo sūkurį ir praslysime paviršiumi, o iš tikrųjų mūsų poreikiai (tiksliau užgaidos) niekada nebus pasotinti. Kalėdos ir materializmas nedera. Anksčiau ar vėliau sau tai reikia pripažinti.

Kalbant apie dovanas, „mažiau yra daugiau“. Mažiau daiktų ir daugiau rūpesčio kitiems. Vienas didžiausių iššūkių – vaikus atjunkyti nuo daiktų.

O kaip būna pas jus? Kas ima viršų?

Agnieszka Stefaniuk yra Varšuvoje gyvenanti publicistė, tinklaraštininkė ir septynių vaikų mama.