„Žuvies gidas“: kokią žuvį valgyti, kad ji neišnyktų?

Tema: kokių žuvų geriau nevalgyti?
Aktuali informacija: spauskite čia.

***

Ar žinote, jog atsakingai rinkdamiesi žuvį savo stalui, galite ne tik save aprūpinti reikiamomis maistinėmis medžiagomis, bet ir išsaugoti nykstančias žuvies rūšis? Lietuvos gamtos fondas (LGF) kviečia visus peržiūrėti savo žuvies rinkimosi įpročius ir taip prisidėti prie didelių pokyčių žuvies rūšių įvairovės išsaugojimui. Visą reikalingą informaciją galite rasti vienoje vietoje – „Žuvies gido“ patarimuose sąmoningam jūros produktų vartotojui.

Pasak pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos, nuo 1961-ųjų žuvies vartojimas augo dvigubai greičiau nei jos ištekliai. Nenuostabu, kad nemažai rūšių atsidūrė dideliame pavojuje. Mokslininkai prognozuoja, jog, nieko neikeičiant, jau artimiausiais dešimtmečiais mes iš viso nebeturėsime komercinių žuvies išteklių.

Ką svarbu žinoti perkant žuvį ir jūros gėrybes?

„Labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai – nereiškia jos visiškai atsisakyti. Žuvis yra skanus ir naudingas sveikatai produktas, tad juo mėgautis tikrai reikia. Tiesiog prisiminkime, jog pasiūlą formuoja ne gamintojai, o vartotojai. Niekas nenori, kad žuvies nebeliktų. Bėda ta, kad žuvies išteklių sąskaita siekiama gauti kuo didesnį pelną, o savanorišku pagrindu riboti gaudymą sudėtinga – juk visada atsiras žvejų, kurie į tokius susitarimus numoja ranka. Visgi žvejai negaudytų tiek nykstančių žuvų, jei vartotojai rinktųsi tik tas, kurių ištekliai yra gausūs“, – teigia LGF ekspertas Robertas Staponkus.

Pirmiausia, nepirkite į Raudonąją knygą įtrauktų. Tai gali paskatinti verslininkus pardavimui ieškoti gausesnių rūšių. Be dvejonių galite pirkti MSC ir ASC sertifikuotus produktus, kurių žvejyba yra stebima aplinkosaugininkų. Taip pat pasidomėkite, kur šios buvo sugautos ar užaugintos. Venkite  giliai gyvenančių žuvų rūšių kaip, sakykime, jūros ešerio. Šios žuvys auga lėtai, tad jų ištekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o jų žvejyba menkai reguliuojama. Geriau rinktis didesnes žuvis, nes, jei perkate jauną, mažo dydžio žuvį, didelė tikimybė, kad ji nebus nė karto išneršusi. Rekomenduojama ieškoti vietinių gausių žuvų rūšių, pavyzdžiui: karpių, strimelių, Baltijos šprotų ir kitų. Taip paremsite vietos verslą, o ir žuvis greičiausiai bus šviežesnė ir kokybiškesnė.

„Žuvies gido“ rekomendacijos

LGF parengtas „Žuvies gidas“, jums padės atsakingai išsirinkti žuvį ir kitas jūros gėrybes. Leidinyje žuvys suskirstytos į tris kategorijas: „Valgykite į sveikatą!“, „Atsargiai – pasidomėkite ir pagalvokite!“ ir „Nepirkite!“. Kategorijoms žuvys priskiriamos pagal jų išteklių gausumą ir intensyvios žvejybos keliamą grėsmę.

„Valgykite į sveikatą!“ žuvų grupėje esančioms žuvims net ir intensyvi žvejyba nekelia grėsmės išnykti. Deja, šioje kategorijoje kasmet vis mažėja žuvų rūšių, kurias galima rinktis ramia sąžine. „Atsargiai – pasidomėkite ir pagalvokite!“ grupės žuvims intensyvi žvejyba kol kas dar nekelia grėsmės išnykti, tačiau rekomenduojama mažinti jų pirkimą bei vartojimą dėl to, kad vis dar neturima pakankamai duomenų apie šias žuvų rūšis (jų gali būti mažiau, negu manoma) arba jų žvejybos, auginimo būdai kenkia aplinkai. „Nepirkite!“ kategorijoje esančių žuvų rūšių rekomenduojama visai nepirkti, tokiu būdu neprisidėti prie intensyvios jų žvejybos, nes žuvų pagaunama kur kas daugiau nei iš tiesų leidžiama. Minėtoms žuvų rūšims gresia išnykimas, o jų žvejyba kelia didelį pavojų aplinkai.

Taigi, siekiant išsaugoti žuvies ir jūros gėrybių išteklius, didelė atsakomybė tenka būtent vartotojams. Prisiminkite, jog rinkdamiesi žuvį mes lemiame kur kas daugiau nei vakarienės meniu – taip formuojame pasaulines žvejybos tendencijas.

Pabaiga: kokių žuvų geriau nevalgyti?