Papildomos pajamos visuomet džiugina – regis, galima šiek tiek daugiau save palepinti. Paradoksalu, tačiau dažnai pastorėjusi piniginė tampa galvos skausmu. Būna, kad visi pinigai išnaudojami kasdieninėms išlaidoms, brangiems, bet trumpalaikiams malonumams, vakarėliams. Tuomet gali kilti rimtų nemalonumų, netgi atsirasti įsiskolinimų.
Įdomu, kad net protingai leidžiamos išaugusios pajamos ne visiems suteikia ilgalaikį laimės jausmą. „Įvairių tyrimų duomenimis, didesnis atlyginimas darbuotoją motyvuoja vos kelis mėnesius. Vėliau tai tampa kasdienybe“, – teigia Vaidotas Rimeikis, „Mokilizingas“ komercijos vadovas.
Trys laimės kriterijai
Pasak Ilinojaus Universiteto (JAV) psichologijos profesoriaus Edwardo Dienerio, pinigai atneša laimę, jei patenkinami trys kriterijai.
„Mes nustatėme, kad augančios pajamos gali sukurti laimės jausmą, tačiau tai priklauso nuo to, ar žmonės į gyvenimą žiūri optimistiškai, neturi labai didelių užgaidų, o taip pat, ar padidėjusios pajamos vidutiniam žmogui iš tikrųjų leidžia įsigyti daugiau daiktų ir patirčių,” sako dr. E. Dieneris.
Taip pat įdomu, kad pajamų augimo svarba žmonių laimingumui, nublanksta prieš kitų gyvenimo įvykių poveikį. Pasak ekonomistų Richardo Ballo ir Katerinos Chernovos, šeimos sukūrimas ar sveikatos pagerėjimas žmogui suteikia tiek laimės, kad jos piniginį ekvivalentą net darosi sunku įsivaizduoti.
Žurnale „Socialinių rodiklių tyrimai“ (Social Indicators Research, angl.) publikuotame straipsnye šie ekonomistai parodo, kad pinigai – absoliutus, ir, ypač, santykinis jų kiekio padidėjimas – iš tiesų daro žmones laimingesniais, tačiau šis poveikis nublanksta prieš kitus, nefinansinius laimės šaltinius. Šeimos sukūrimas, pavyzdžiui prilygsta pajamų padidėjimui 767 proc. (!)
Kokie dar veiksniai (be šeimos ir sveikatos) daugiausiai prisideda prie žmonių pasitenkinimo gyvenimu? Į šį klausimą atsako kasmet publikuojamo „Pasaulio laimės raporto“ (PLR, World Happiness Report, angl.) autorių atlikti stebėjimai. Laimingiausi pasaulio žmonės yra turtingi ne vien finansiniu, bet ir socialiniu kapitalu: jie jaučiasi apsupti gerų, patikimų žmonių.
Be to žmonės jaučiasi laimingesni jei gyvena laisvose, demokratinėse šalyse, yra miestiečiai, bei yra ramūs dėl savo darbo vietos. Religijos praktikavimas taip pat, kai kuriais, atvejais reikšmingai prisideda prie žmonių laimės jausmo stiprumo.
Lietuva tarp PLR įvertintų 156 valstybių užima pusėtiną 50 vietą. Pajamų žmogui rikiuotėje, tuo tarpu, stovime šiek tiek aukščiau (39 iš 182). Peršasi išvada, kad norėdami tapti laimingesniais turėtume susitelkti į nepiniginius dalykus.
Pabaiga: laimės jausmas.