Nuo ko labiausiai priklauso ilgalaikė ir laiminga santuoka? Pasak Yale‘io universiteto Visuomenės sveikatos mokyklos tyrėjų komandos, tai gali būti vyro ir žmonos genai. Žurnale „PLOS One“ paskelbtame straipsnyje rašoma, kad bent vienam partneriui turint genetinę variaciją oksitocino genų receptoriuose, poros džiaugėsi žymiai didesniu pasitenkinimu ir saugumu santuokiniame gyvenime.
Šis tyrimas – dalis naujos tendencijos, kuri atsakomybę už laimingą gyvenimą perkelia nuo širdies ant mūsų DNR.
Mokslininkai pabrėžė, kad genai, susiję su oksitocinu, dažnai vadinamu „meilės hormonu“, paaiškina tik apie 4 proc. pasitenkinimo santuoka įvairovės. Nors šis procentas yra nedidelis, palyginus su kitais genetiniais ir aplinkos veiksniais, sakoma, kad jis laikytinas turinčiu reikšmingą įtaką.
Kur yra genų, ten yra vaistų, o ten, kur yra vaistų – yra pelnas. Pinigus, pasirodo, galima daryti ir iš meilės. Neseniai keletas investuotojų pristatė pažinčių programėlę, žadančią suvesti idealius partnerius, atsižvelgiant į jų genetinius profilius. „DNA Romance“, pavyzdžiui, žada savo klientams moksliškai įrodytą suderinamumą. Tikėtina – klientams, kurie daug kartų anksčiau nusivylė romantiniais santykiais.
Firmos svetainėje aiškinama:
Mes esame DNR vaidmens žmogaus santykių srityje supratimo pionieriai. Mūsų misija – praturtinti žmonių gyvenimą, padedant užmegzti autentiškus ryšius, kurie, tikimės, išaugs į ilgalaikę meilę.
Kuo skiriasi senamadiškos, piršlio surengtos santuokos nuo santuokų, kurias surengė algoritmas? Kuri iš jų padarys sutuoktinius ištikimesniais, dosnesniais, meilesniais, nežiūrint „ar laimė lydės ar vargas suspaus“? Jei jau lyginame, aš, nepaisant visų žmogiškos klaidos galimybių, kiekvieną kartą statysiu už žmones, o ne už nesuprantamą kompiuterinę programą. Ilgalaikio santykio tarp vyro ir žmonos paslaptį, mano galva, lemia ne tiek oksitocino kiekis, kiek mylintis pasiaukojimas puoselėti santuoką, kai oksitocino lygis ima kristi. […]
Genetikai, atrodo, uoliai ieško naujų elgsenų, kurias lemia mūsų genai. Štai tik keletas iš daugelio tyrimų, kurie skatina vertinti žmogaus elgesį kaip genetiškai nulemtą.
Priklausomybė nuo interneto.
Tas pats genas, beje, gali būti atsakingas už priklausomybę nuo nikotino.
Savižudybės.
2014 m. tyrimas parodė, kad savižudybių aukomis tapdavo žmonės turėję žymiai didesnį chemikalo, keičiančio SKA2 geną, kiekį.
Vienos nakties nuotykiai.
Atrodo, kad dopamino receptorių D4 polimorfizmas arba DRD4 genas lemia žmonių polinkį į neištikimybę.
Neatsakingas elgesys išgėrus.
Suomijos mokslininkai rado geną, labiau paplitusį tarp žmonių, kurie išgėrę ima elgtis pavojingai sau ir aplinkai.
Seksualiniai nusikaltimai.
Švedijos mokslininkai nustatė, kad nuteistųjų lytinių nusikaltėlių artimi giminės buvo tarp keturių ir penkių kartų labiau linkę būti nuteisti už seksualinius nusikaltimus.
Politinės nuostatos.
Britų dvynių tyrimas parodė, kad genetika atsakinga už tai, kad žmonės balsavo už torius ar už leiboristus.
Priklausymas nusikalstamoms gaujoms.
Tyrime, paskelbtame žurnale „Comprehensive Psychiatry“, nustatyta, kad vyrai, turintys tam tikrą MAOA geno formą, du kartus dažniau prisijungia prie gaujų. […]
Laimei, visuomenė vis dar nepriėjo prie žmonių atleidimo nuo moralinės atsakomybės už savo veiksmus, apeliuojant į jų genetinę sudėtį. Kai kurie teisininkai ir psichologai pasiūlė, kad, pavyzdžiui, pedofiliją iš dalies gali lemti genai. Tačiau teisėjai kol kas niekur nepripažįsta gynybos: „mano DNR privertė mane tai padaryti“. Nepaisant to, išlieka gyva svajonė sukurti genetinę utopiją, kurioje visos elgesio problemos gali būti nustatytos ir ištaisytos naudojant DNR pritaikytus vaistus. […]
Tai iliuzija, ypač miela transhumanistams ir farmacijos įmonėms. Vis dėlto, tiesa ta, kad atsakingi yra ne mūsų genai, o mes patys. Nors, neišvengiamai, genai atlieka svarbų vaidmenį mūsų pomėgiuose, gebėjimuose, silpnybėse ir požiūriuose, žinome, kad galime pasipriešinti genų diktatūrai ir prasmingai rinktis. O mūsų pasirinkimai ir lemia mūsų gyvenimą. […]
Problema yra ta, kad seni geri ištekliai, leidžiantys daryti išmintingus ir sveikus pasirinkimus – stabilios šeimos, religijos praktika, gilus susipažinimas su istorija ir literatūra – išnyksta iš daugelio žmonių gyvenimų. O jie, beveik neabejotinai, lemia daugiau nei 4 proc. santuokinio pasitenkinimo. […]
Michaelas Cookas yra australų publicistas rašantis bioetikos temomis.
Pabaiga: laiminga santuoka – genų klausimas?