Lėtai ar greitai? Poravimosi strategijos didmiestyje

Pasaulis vis labiau urbanizuojasi. Šiuo metu daugiau nei pusė Žemės gyventojų įsikūrę miestuose. Jaunimą, panašu, traukia megapolių dinamiškumas ir greitas gyvenimo tempas. Bet, kaip rašoma Arizonos valstijos universiteto mokslininkų studijoje, šabloniškas mąstymas apie miestiečių polinkį skubėti kartais neatitinka tikrovės. Tai tampa itin akivaizdu, kai jauni miestiečiai atsako į svarbius gyvenimo klausimus, pavyzdžiui – kada tuoktis ir susilaukti vaikų?

Miestai ir „lėta gyvenimo strategija“

Studijos autoriai panaudojo „viso pasaulio ir dar 50 JAV valstijų duomenis“ ir ištyrė, kaip augantis gyventojų tankumas vietovėje siejasi su „lėto gyvenimo strategijos“ pasirinkimu.

„Lėto gyvenimo strategijos“ besilaikantis žmogus linkęs planuoti tolimą ateitį. Toks planavimas – tai noras užmegzti ilgalaikius romantiškus santykius, susilaukti mažiau, bet tobulai aprūpintų vaikų ir daugiau investuoti į išsilavinimą. Tyrimo autoriai sąsają tarp gyventojų tankio ir „lėto gyvenimo strategijos“ pagrindė eksperimentais, kurių metu „žmonės skaitė apie vis labiau augančias kamšatis arba klausėsi žmonių pilnos aplinkos garsų… [Mokslininkai] pastebėjo, kad tas kamšatis suvokdami žmonės ima labiau teigiamai vertinti tokius poelgius kaip ilgas idealaus sutuoktinio ieškojimas arba neskubėjimas susilaukti vaikų“. Dėl ilgai svarstoma kada tuoktis.

Kaip teigia autoriai, jų tyrimas rodo, kad tankiai apgyvendintose vietose žmonės „labiau planuoja ateitį“. Jie taip pat „labiau vertina kokybę nei kiekybę“ (išskyrus kaimynų skaičių, savaime suprantama…). Tokios lėto gyvenimo tempo strategijos priežastis, anot tyrimo autorių, evoliucija. Arizonos valstijos universiteto profesorius Stevenas Neubergas teigia:

Kai gyventojų tankumas mažas, vyksta sąlygiškai nedidelė konkurencija dėl turimų išteklių.  Tokioje aplinkoje strategijos „veikti greitai“ pasirinkimas kaštuoja mažai, bet turi daugybę privalumų… Kita vertus, tam tikroje vietovėje apsigyvenant vis daug žmonių, gyventojams tenka aršiai varžytis su kitais dėl išteklių ir teritorijos… Kad tokiose varžybose pasisektų, tenka daugiau investuoti į savo pačių gebėjimus, todėl vis delsiama susilaukti vaikų… Kadangi tokios socialinės varžytuvės galiausiai įtrauks ir vaikus, daugiau laiko ir energijos skiriama vaikų gebėjimams ir konkurencingumui ugdyti. Taigi lėto gyvenimo strategija, kai daugiau dėmesio skiriama ateičiai ir investuojama į kokybę, o ne į kiekybę, gali pagerinti tankiai apgyvendintoje aplinkoje įsikūrusių žmonių išlikimo perspektyvas.

Veikia paprasti atrankos mechanizmai?

Žinoma, galimas ir kitoks „lėto“ miestiečių gyvenimo aiškinimas.  Kaip jau buvo rašyta, per pastaruosius 50 metų iš Amerikos miestų buvo keliamasi į priemiesčius. Tokio judėjimo priežastis – priemiesčiuose daugiau įperkamų namų, gerų mokyklų, saugių gatvių ir gražesnių parkų, žaliuojančių atokiau nuo tankiau apgyvendinto miesto centro. Tad įmanoma, kad miestuose gyvenantys žmonės turi mažiau vaikų ir vėliau jų susilaukia ne dėl atitinkamos aplinkos, bet todėl, kad jie pasirenka gyvenamąją vietą pagal gyvenimo būdą. Tie, kam labai svarbu  susilaukti vaikų, anksčiau pradeda ilgalaikius santykius ir išsikelia iš miesto centro.

Vis dėlto, jei tyrimo autorių interpretacija teisinga, tuomet pigiausias kontraceptikas – Naujųjų metų išvakarėse šurmuliuojanti Niujorko Times aikštė ir aplinkinių miesto gatvių triukšmas!

Marcusas Robertsas yra teisininkas ir Ouklando universiteto (Naujoji Zelandija) komercinės teisės lektorius.  Jis taip pat yra tinklaraščio mercatornet.com demografijos rubrikos redaktorius ir trijų vaikų tėtis.