Lietuviai Holivude ir europiniame kine

Dabar kai nuo pirmojo kino filmo sukūrimo praėjo daugiau nei 132 metai, o į kino istoriją įėjo šimtai „dešimtosios mūzos“ klasikų, dera tinkamai pagerbti tą saujelę publikos numylėtinių, kurie savo talentu ne tik praskynė sau kelią į šlovę, bet kartu garsino Lietuvos vardą pasaulyje.  Tokių net ir storiausiose kino enciklopedijose vargu ar surasi bent tuziną, bet juk seniai pasakyta, kad „daug pašauktųjų, o maža išrinktųjų“. Tuo maloniau regėti pastarųjų gretose tuos mūsų tautiečius, kuriems pavyko pasiekti svaiginančias karjeros aukštumas.  Gaila tik vieno: ilgame kelyje į aukštuomenę tenka paaukoti savo skiriamuosius bruožus – gimtinės žemę, giminės pavardę, neretai net tėvų kalbą.  Visa tai ką, anot sentimentalios amerikietiškos dainelės, mes gauname veltui.  Todėl už skambių (dažnai amerikietiškų) slapyvardžių pasislėpė daug išeivių iš Lietuvos (ar jų palikuonių), pasirinkusių nelengvą aktoriaus dalią.

Kam dar, išskyrus lietuvius, gali rūpėti, kad garsi Amerikoje televizijos ir kino žvaigždė Ruta Li kažkada vadinosi Rūta Kilmonyte? Žavi televizijos serialų blondinė Ann Jillian iš tikrųjų yra Jūratė Nausėdaitė.  Lorensas Harvis (Laurence Harvey), kine suvaidinęs nepakartojamą Romeo ir pasakininką Vilhelmą Grimą, yra ne kas kitas, o Laurynas Skinkis, kilęs nuo Joniškio.  Kariniuose filmuose vaidindamas vokiečius išgarsėjo Džordžas Mikellas – Jurgis Mielaitis.  Vyresnės kartos žiūrovų pamėgtame filme „Čempionas“ šalia Kirko Duglo vaidinusi Ruta Roman yra iš tikrųjų Norma Ramanauskaitė.  Aktorę Džoaną Shimkus (Šimkutę) mylėjo (filmuose) Alenas Delonas, Žanas Polis Belmondo, Ričardas Bartonas ir Frankas Nero, bet savo širdį ir ranką (gyvenime) ši išdidi lietuvaitė atidavė juodaodžiui aktoriui Sidnėjui Puatje.

Lietuviškų šaknų turėjo Didžiosios Britanijos kino ir teatro patriarchas seras Džonas Gielgudas, kilęs iš Lietuvos bajorų Gelgaudų giminės.  Lietuvišką kilmę išduoda dabar amerikiečių kiną kuriančių lietuvių pavardės – Robertas Zemeckis (Žemeckas), Marius Balčiūnas (filmų titruose vadinamas Balchunu).  Atidžiai skaitančiojo amerikietiškų filmų titrus akys lengvai atpažįsta širdžiai mielą jaunų aktorių (Arija Bareikis, Vytas Ruginis) pavardžių skambesį.  Bet jų dar laukia (tikėkimės) graži kūrybinė ateitis. O šiandien prisiminkime tuos, kurie jau paliko ryškų pėdsaką pasauliniame kine.

Lietuviai europiniame kine: signataro sūnus

Garsus Europos aktorius Žakas Sernas (Jacques Sernas) gimė Kaune 1925 metų liepos 30 dieną Lietuvos nepriklausomybės signataro Jokūbo Šerno šeimoje ir taip pat pakrikštytas Jokūbu.  Jo tėvas dar buvo ministras be portfelio, vidaus reikalų ministerijos savivaldybės departamento organizatorius ir pirmasis jo direktorius, 1923 metais įsteigto žurnalo „Savivaldybė“ redaktorius, dar spėjęs pasidarbuoti direktoriumi Prekybos ir pramonės banke.  O mokslus Prancūzijoje baigęs jaunasis Jokūbas dalyvavo prancūziškosios rezistencijos judėjime, 1943 metais buvo suimtas ir išsiųstas į Buchenvaldo koncentracijos stovyklą, kur sulaukė Antrojo pasaulinio karo pabaigos.  Sugrįžęs į Paryžių kurį laiką dirbo korespondentu, vienam laikraščiui rašė reportažus iš Niurnbergo teismo proceso.  O nuo 1947 metų žengė į kino aktoriaus kelią.  Per beveik šešis dešimtmečius trukusią karjerą Žakas Sernas suvaidino per aštuoniasdešimtį vaidmenų.  Dažniausiai tai buvo italų ar prancūzų gamybos dramos, nuotykių juostos ir kariniai filmai.  Kinomanams derėtų didžiuotis, kad Žakas Sernas yra vienintelis lietuvis, dirbęs su genialiuoju magu Frederiku Feliniu („Saldus gyvenimas“).

Lietuviai Holivude: garsusis vesternų herojus

Sunku nuginčyti faktą, kad garsiausias lietuvių kilmės aktorius filmavęsis komerciniuose filmuose buvo Čarlzas Bronsonas (mirė 2003-iųjų rugpjūčio 30 dieną).  Pirmosios lietuvių emigrantų bangos sūnus Kazimieras Bučinskis gimė jau Amerikoje, dirbo akmens anglies šachtose Pensilvanijoje, Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo aviacijoje, vėliau tapo aktoriumi.  Pirmuose filmuose vadinamas Čarlzu Bučinskiu, vėliau pasirenka skambesnį Bronsono slapyvardį.  Dėkinga išvaizda ilgam nulėmė jo vaidmenų spektrą – kaubojai, kariškiai, indėnai, gangsteriai.  Naujasis Bronsono kūrybos etapas prasideda 1960 metais, kai ekranuose pasirodo garsus (dabar jau galima sakyti „kultinis“) vesternas „Šaunusis septynetas“. Tačiau konkuruoti su tuometinėmis Holivudo žvaigždėmis sunku.  Todėl Čarlzas Bronsonas sumano pirma užkariauti Europos rinką.  Keli filmai su prancūzų ir italų kino grandais padaro Bronsona tikra kino žvaigžde, o Serdžijaus Leonės epinis versternas „Kartą Laukiniuose vakaruose“ ir keršytojo vaidmuo penkiose „Mirties troškimo“ serijose užtikrina jam vietą „nemirtingųjų“ kastoje.

Lietuviai Holivude: Rūta ir Amerikoje Rūta

Iš visų lietuvių kilmės kinematografininkų, seniai sugebėjusių išsikovoti taip trokštamą vietą po Holivudo saule, gal tik vienintelė Ruta Li sugebėjo išsaugoti savo „ekraniniame žymenyje“ dalelę Lietuvos, apie kurios grožį buvo girdėjusi iš tėvų, nors pati gimė jau už Atlanto – Monrealyje 1936 metais gegužės 30 dieną.  Lietuviškai rašomas (kad ir be ilgosios „ū“, bet jau ne amerikietiškas Ruth) vardas yra atkaklios lietuvaitės iškovotas kompromisas už neišvengiamą tėvų pavardės praradimą, nors pirmuosius savo vaidmenis ji pasirašydavo Ruta Kilminis.  Taip ji įamžinta bene geriausiai vyresnės kartos žiūrovams žinomame filme „Septynios nuotakos septyneriems broliams“. 1964 metais viešėdama Lietuvoje aktorė sakėsi niekados neskaičiavusi savo pasirodymų JAV televizijoje, bet jų turėtų būti „daugiau nei penki šimtai“.  Kino vaidmenų kur kas mažiau (apie tris dešimtis).  Jų tarpe buvo bene geriausia Agatos Kristi kūrybos ekranizacija „Kaltinimo liudytojas“, komedija „Gražus veidelis“, keli vesternai („Trys seržantai“, „Ginkluotas vanagas“, „Kulka blogiečiui“) ir Tenesio Viljamso pjesės „Saldžiabalsė paukštė“ ekranizacija.

[Apibendrinant galima pasakyti, kad lietuviai Vakarų kine kaip brangakmeniai – reti, bet vertingi.  Tikėkimės, kad naujoji aktorių ir filmų kūrėjų karta išaugins dar ne vieną kino karūnos pažibą.]

Gediminas Jankauskas yra kino istorikas, kritikas, VDU lektorius, Kino kritikų gildijos narys

Pabaiga: lietuviai Holivude ir Europiniame kine.