Minkštieji įgūdžiai darbovietėse vis labiau vertinami

„Society of Human Resources Management“ tyrimo duomenimis, net 91% darbuotojų mano, kad minkštieji įgūdžiai, o ne techninės žinios, lemia karjeros sėkmę. „Telia Global Services Lithuania“ personalo vadovas Mindaugas Šestilo tikina, kad darbdavių požiūris į minkštąsias savybes sutampa. Minkštieji įgūdžiai darbovietėse vis labiau vertinami dėl organizacijose COVID-19 akceleruotų pokyčių.

3 įgūdžių sritys pagal VUCA

„Jei dar nesivadovavote tuo pernai, šiemet būtinai pasidomėkite VUCA (angl. Volatility, Uncertainty, Complexity, Ambiguity). Tai angliškas akronimas, kuris įprasmina turbūt kiekvieno iš mūsų pastaruosius metus pandemijos kontekste ir vis dažniau yra kasdienybės organizacijoje standartas. Čia nepastovumas, neapibrėžtumas, kompleksiškumas ir dviprasmiškumas lydi mus kiekviename žingsnyje. Pokyčiai staigūs ir dažni, todėl būtent minkštieji įgūdžiai įgauna didžiausią svarbą“, – teigia M. Šestilo.

• Pokyčių valdymas

Jei dirbate tarptautinėje organizacijoje, galbūt pokyčiai jau yra kasdienybės dalis. Tačiau net ir šios įmonės pandemijos akivaizdoje pradėjo veikti dar labiau agile – nebijoti išbandyti naujus dalykus ir viską keisti kur kas dažniau.

„Efektyvūs ir greiti pokyčiai yra šiuolaikinės organizacijos pamatas. Labai svarbu, kad darbuotojai suprastų, kaip valdyti pokytį – pradedant savo savijauta, baigiant bendradarbiavimu su kolegomis, – pasakoja Mindaugas Šestilo. Tai prasideda pokyčių DNR suvokimu. Pokyčių metu turime įveikti kelias stadijas (šokas, neigimas, vėliau išaugantys į susitaikymą ir įsitraukimą) bei suvokti, kaip tai paversti galimybėmis.“

• Komunikacija ir bendradarbiavimas

Komunikacija COVID-19 sukelto hibridinio ir nuotolinio darbo kontekste įgavo naują prasmę. Dabar tai – tiltas sujungti dvi organizacijas vienoje įmonėje – dirbančią biure ir dirbančią nuotolyje. Nors, eksperto teigimu, ši užduotis sunkiausia komandų vadovams, ne mažesni iššūkiai kyla ir specialistams.

Nesusitikdami gyvai, ne visuomet matome visą paveikslą – nuotaiką, išraišką, nutylėtą mintį tarp eilučių. Todėl ryšiai slopsta, atsiranda netikėtumų, nesusikalbėjimų. „Galima drąsiai teigti, kad virtualaus bendravimo įgūdžiai skiriasi nuo gyvo bendravimo, todėl privalu juos atnaujinti ir išmokti naudoti VUCA sąlygomis“, – sako M. Šestilo.

• Kultūrinė integracija

Keičiant darbus įvyksta net keli pokyčiai – nuo sistemų ir darbo įrankių, iki kitos socialinės aplinkos, taisyklių, vertybių ir kultūros. Čia įsijungia jau kiti įgūdžiai – gebėjimas išmokti naujų dalykų, priimti skirtingus mąstymo ir vadovavimo stilius.

Tai dar labiau galioja tarptautinėse organizacijose, kur skirtingų šalių darbuotojai į komandą atsineša skirtingą suvokimą apie sprendimų priėmimą, pasitikėjimą, vadovavimą ar darbo-poilsio balansą. „Iš JAV organizacijos atėjęs darbuotojas gali sunkiai suvokti, kad švedui skambinti po darbo nedera.“

Personalo vadovo teigimu, šiandien – geriausias metas bandyti, eksperimentuoti ir taip suteikti savo darbuotojams kuo daugiau būdų pasiruošti naujiems iššūkiams naujaisiais darbo metais.

Pabaiga: minkštieji įgūdžiai darbovietėse.