Mokytis pasitelkus emocijas: kaip veikia mūsų smegenys?
BNS Spaudos centras
Kaip susijusios smegenys, mūsų hormonai ir tai, kaip sparčiai mes mokomės įvairiausių dalykų? Kaip žinios įsirašo į mūsų atmintį ir kodėl svarbu mokytis pasitelkus emocijas, o po to – gerai išsimiegoti? Apie tai konferencijoje „Kursuok – mokykis visą gyvenimą“ pasakojo Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė dr. Ramunė Grikšienė.
Smegenų ir hormonų sąveika
„Smegenų funkcija yra valdyti sąveiką su aplinka. Mes girdime, matome, gauname įvairią informaciją, ir šią informaciją mūsų smegenys apdoroja – pritaiko mus toje aplinkoje, sugalvoja, ką mums daryti, kaip atliepti į gautą informaciją. Hormonai yra tokia pati – lygiagreti – valdymo sistema, kuri labiau gilinasi į vidų. Ji seka mūsų viduje vykstančius procesus: seka kokie signalai pasiekia mus iš aplinkos ir bando pritaikyti, kad toje besikeičiančioje aplinkoje mes jaustumėmės gerai. Vieną minutę mes miegame, kitą minutę valgome, dar kitą – skaitome pranešimą konferencijoje. Akivaizdu, kad mūsų kūno poreikiai skirtingose situacijose yra skirtingi, todėl labai svarbu yra prisitaikyti. Svarbu paminėti, kad šioji sąveika tarp smegenų ir hormonų yra abipusė. Smegenys reguliuoja liaukų veiklą, kurios gamina hormonus. Pagaminti hormonai patenka į kraują, keliauja po visą kūną ir veikia mūsų smegenis“, – apie smegenų ir hormonų sąveiką kalbėjo dr. Ramunė Grikšienė.
Kodėl svarbu tinkamai išsimiegoti?
„Atmintis yra svarbiausias kognityvinis procesas, kalbant apie mus kaip apie žmones. Be atminties mes praktiškai neegzistuotume. Tam, kad atmintis būtų, reikalingas mokymosi procesas. Čia mes matome smegenis: mokantis įsimename dalykus, vyksta procesai, kurie yra skirtingi laike.
- Pirmiausia informaciją gauname (per akis, ausis, lytėjimą) ir ši informacija pasiskleidžia plačiai smegenyse per visą žievę tuo metu, kai aktyviai dalyvaujame veiklose ir mokomės.
- Antras svarbus etapas yra informacijos išsaugojimas, perkėlimas į ilgalaikę atmintį. <..> Šitas informacijos įrašymas vyksta ne besimokant, o kai ramiai, budrumo metu atsisėdame ir atsipalaiduojame, taip pat – miegant.
Miego metu informacija yra įrašoma į smegenis. Jei šiandien mokotės, o rytoj laikysite egzaminą, jūs privalote išmiegoti ne mažiau kaip 8 valandas, kad informacija įsirašytų į jūsų smegenis ir ją galėtumėte panaudoti efektyviai.
Melatonino pokyčiai priklauso nuo amžiaus
Įdomus faktas, kad melatonino – hormono, reguliuojančio miego ir būdravimo ciklus, pokyčiai priklauso nuo amžiaus.
„Jei 6 val. ryte suaugusiųjų organizme melatonino kiekis sumažėjęs ir mes jau esame pasiruošę keltis, tai vaikų ir paauglių organizme tuo metu jis vis dar išlieka aukštas, – teigė dr. R. Grikšienė. – Tačiau ką mes darome 8 val. ryto? Jau sodiname vaikus į klases ir liepiame jiems mokytis, nors jie nėra tam pasiruošę. Biologiškai jie vis dar miega. Taigi daugelyje šalių mokymo organizatoriai, žinodami šį faktą, bent 9 valandai nukelia mokymosi pradžią. Jeigu vaikai prieš tai dar naudojosi ekranais, tuomet šeštą valandą ryte yra pats melatonino pikas, nes mėlyna šviesa nustumia šio hormono išsiskyrimą“.
Kodėl mokytis pasitelkus emocijas – efektyviau?
Anot neuromokslininkės, mokymuisi svarbūs migdoliniai kūnai. Tai – smegenų dalys, kurios atsakingos už žmogaus emocijas. „Jei kažko mokomės su emocijomis – geromis ar blogomis, išmokstame greičiau, žinios įsirašo sparčiau. <..>Svarbu į tai atkreipti dėmesį ir nors tai nėra atminties struktūra, ji prisideda prie atsiminimų ir mokymosi“.
Įdomu, kad:
- streso hormonas kortizolis žudo neuronus,
- lytiniai hormonai smegenų ląsteles saugo.
„Yra daugybė tyrimų, kurie įrodo, kad keičiantis lytinių hormonų kiekiui organizme, keičiasi mūsų gebėjimas priimti informaciją, matyti ir suprasti dalykus, – pasakojo neuromokslininkė dr. R. Grikšienė. – Moterų organizme hormonų lygis staigiai mažėja ties 50 metų riba, atėjus menopauzei. Dėl to atsiranda streso, dėmesio, atminties sutrikimų ir kitų simptomų. Tuo tarpu vyrų organizme testosteronas pasiekia piką apie 25- 30 metus, vėliau palaipsniui mažėja, tačiau ir apie 80-tuosius metus išlieka vis dar aukštas. Tai svarbu ir smegenims, ir raumenims, ir bendrai sveikatai“.
Konferencijos įrašą – dr. R. Grikšienės ir kitus pranešimus bei diskusiją – galite rasti čia.
Patiko šis straipsnis? Daugiau panašių straipsnių apie tai, kaip veikia mūsų smegenys, rasite čia. Norite daugiau sužinoti apie mokymąsi ir ugdymą? Skaitykite čia.