Komunikavimo įrenginiai yra vertingi instrumentai – jais naudodamiesi galime bendrauti su toli esančiais žmonėmis, susipažinti su naujomis tikrovėmis, nusikelti į mokslo žinių laukus, kurių galbūt niekaip kitaip nebūtume pasiekę. Taigi, galima sakyti, šie įrenginiai šalina visas kliūtis – griauna laiko ir kultūrinius barjerus.Kita vertus, gali būti, kad tie patys prietaisai tampa autentiško bendravimo kliūtimi. Tad kaip išmanieji įrenginiai veikia bendravimą?
Nuo bendrumo iki atskirties
Knygos, radijas, televizorius, kompiuteriai, mobilieji telefonai, videožaidimai ar planšetės yra tokie įrenginiai, kuriais tinkamai naudojantis galima stiprinti bendravimą ir dalijimąsi. Tačiau jie gali sukelti ir visiškai priešingą poveikį bei tapti susvetimėjimo priežastimi.
Kam neteko matyti būrelio vaikų kokioje nors šventėje, aikštėje ar restorane, kurie lyg ir kartu, bet taip pat ir po vieną, nes visi įsikniaubę į mobiliuosius?
Kiek vaikų leidžia dienas vieni, užsidarę namuose prie televizoriaus, kompiuterio ar žaidimų konsolės, užuot bendravę su bendraamžiais?
Ir kas, pamatęs gražų peizažą ar paminklą, pirmiausia nepagalvoja, kad vertėtų viską nufotografuoti (ir gal paskelbti nuotrauką savo pamėgtame socialiniame tinkle), nė nespėjęs pasigrožėti, apmąstyti ir pasidalyti jausmais ir mintimis su tais, kurie šalia?
Šie pavyzdžiai rodo kaip instrumentai, skirti žmones jungti, iš tikrųjų veikia atvirkščiai – sukuria atstumą.
Mobiliųjų sukurtos kliūtys
Vienas iš įrenginių, galinčių kasdieniame gyvenime „kurti barjerus“, be jokių abejonių, yra mobilusis telefonas. Tikrai nenoriu beatodairiškai pulti išmaniųjų telefonų, bet verta nepamiršti, kad rizika įgyti žalingą polinkį visada čia pat.
Tik pagalvokite, mobiliaisiais pradedame naudotis maždaug nuo pusės aštuonių ryto, o baigiame – pusvalandį iki vidurnakčio; naudojamės vidutiniškai 3 valandas per dieną. Tas valandas padauginę iš septynių gautume kone 24 valandas. Išeitų, kad vieną ištisą dieną per savaitę praleidžiame naudodamiesi telefonu.
Naujausi tyrimai patvirtino, kad visose išsivysčiusiose šalyse priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų yra itin paplitęs reiškinys; telefonais naudojasi visi, nežiūrint amžiaus, lyties ir socialinio statuso; užuot padėjęs bendrauti su pažįstamais žmonėmis, telefonas pasidarė parankus megzti paviršutiniškas santykius per nuotolį. Taigi gali būti, kad bendravimas telefonu keičia tikrą bendravimą – technologija tampa svarbesne už tikrovę.
Kaip vaikų paprastumas mus gali grąžinti į tikrovę
Tačiau tai, kaip šie instrumentai trukdo tikram mūsų bendravimui, aiškiau už bet kokį tyrimą parodė mano sūnus.
Jo spontaniškumas (mano kūdikiui dar tik keli mėnesiai) man padėjo suprasti mano pačios santykio su technologija ydas.
Visai neseniai, kaip ir kiekvienas naujagimis, jis pradėjo šypsotis; pirmoji šypsena – nuostabus reginys. Tačiau užuot žavėjusis nevalingais šypsniais, aš nedelsdama nusitaikiau mobiliuoju ketindama tas akimirkas įamžinti.
Kai mano sūnus susivokė žiūrintis ne į mamą, o į išmaniojo telefono ekraną, liovėsi šypsotis.
„Mažuti, nebesijuoki?“ – paklausiau į jį žiūrėdama. Tada jis vėl nusijuokė.
Pakėliau telefoną ir vėl pamėginau nufotografuoti. Jis ir vėl liovėsi šypsotis telefonui.
Tą akimirką supratau tiesą – jis norėjo šypsotis man, mamai, tikrai mamai su kūnu ir siela.J is nusišypsojo, nes pamatė mane, nes aš jam suteikiu saugumo. Jis nusišypsojo man, bet tikrai nepanoro džiaugtis ar stebėtis prieš mane išvydęs negyvą daiktą. Daugeliu atvejų toks naudingas išmanusis telefonas tą akimirką tapo mus skiriančia kliūtimi; atsidūręs tarp jo veidelio ir mano veido, telefonas nugvelbė dalį mūsų bendravimo tikrovės.
Tą akimirką geriau nei bet kada suvokiau, jog kartais geriau palikti išmanųjį kišenėje ir tiesiog džiaugtis šypsena tų, kurie yra šalia.
Cecilia Galatolo yra rašytoja, gyvenanti Romoje (Italija)
Pabaiga: kaip išmanieji įrenginiai veikia bendravimą?