Šiuolaikiniai vaikinai: silpnesnioji lytis?

„Dėl visko kalta jų prigimtis, smegenys ir cheminės reakcijos“ – teigia Wellingtono koledžo, prašmatnios mokyklos berniukams, direktorius, seras Anthony Seldonas. „Jie turi nusistatymą, jog gerai mokytis ir būti moksliuku nėra kieta“ savo versiją pateikia Bronkso lyderių akademijos Niujorke vadovas Ivanas Yipas. Pirmoji mokykla per vienus mokslo metus tėvams atsieina 38 tūkst. dolerių, turi nardymo su akvalangu klubą bei daug kitų popamokinių veiklų. Antroji savo auklėtiniams, iš kurių maždaug ketvirtadalis turi specialių poreikių, suteikia nemokamą maitinimą. Vis dėl to, abi mokyklos susiduria su ta pačia problema: mokyklinio amžiaus vaikinai moksluose lieka nuošalyje, ir juos vis labiau lenkia merginos. Berniukų auklėjimas, anksčiau nekėlęs didesnių rūpesčių, pamažu tampa išskirtiniu galvos skausmu pedagogams.

Nauja ir auganti praraja

Prieš kelias dešimtis metų, ši problema būtų sunkiai įsivaizduojama. Iki pat 6-ojo dešimtmečio vaikinai vidutiniškai mokyklas lankydavo ilgiau ir dažniau pabaigdavo universitetines studijas nei merginos. Šiuo metu, beveik visose išsivysčiusiose šalyse, balansas pasviro į priešingą pusę. Edukologai ir politikai, anksčiau kalbėję apie merginų pasitikėjimo savimi trūkumą, dabar bando nuobodžiaujantiems vaikinams įsiūlyti „Hario Poterio“ knygas. Vos per keletą kartų viena „lyčių praraja“ užsivėrė, atverdama kitą.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Paryžiuje įsteigta ekspertų grupė paskelbė raportą (PDF),  pateikiantį oficialius duomenis. Įprasta berniukų sėkmė neblėsta tik matematikoje: 15-kos metų vaikinų gebėjimai, vidutiniškai lenkia merginų pasiekimus trimis mėnesiais. Gamtos moksluose pasiekimai yra ganėtinai panašūs. Tačiau skaityme, kur merginos pirmauja jau kurį laiką, atotrūkis nenustoja didėti. 64 šalyse darytas tyrimas rodo, jog merginų gebėjimai pralenkia vaikinų pasiekimus beveik vienais metais.

EBPO mano, jog raštingumo ir skaitymo įgūdžiai yra vieni iš svarbiausių, nes nuo jų priklauso tolimesnis mokymosi procesas.

Taip pat, berniukai yra maždaug 50% labiau linkę susikirsti bendrojo žinių patikrinimo testuose (apimančiuose tiek matematiką, tiek skaitymą). Mokymosi sunkumų turintys jaunuoliai, nebeturėdami kur sužibėti, dažnai nebematydami vilties, meta mokslus ankstyvuose etapuose.

Skirtingi mokymosi ypatumai

Norint išsiaiškinti kodėl merginoms ir vaikinams taip skirtingai sekasi mokykloje, visų pirma reikia pažvelgti ką jie veikia už jos ribų. Merginos namų darbams per savaitę vidutiniškai skiria penkias su puse valandos, beveik valanda daugiau nei vaikinai, kurie paprastai tą laiką praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus ir naršydami internete.

Trys ketvirčiai mergaičių skaito knygas savo malonumui, priešingai nei vos daugiau negu pusė berniukų. Ekrano patrauklumas kyla, o knygų populiarumas apskritai krenta sulig kiekvienais metais, tačiau berniukai pasiduoda lengviau. EBPO išsiaiškino, jog vaikinai praleidžiantys tiek pat laiko prie namų darbų kaip ir merginos, yra ir labiau linkę skaityti knygas.

Būdami klasėje, berniukai dažnai būna kažkur kitur. Iš berniukų žymiai dažniau galima išgirsti teiginį, jog mokykla yra „laiko švaistymas”. Lygiai taip pat, kaip anksčiau mokytojai turėdavo įtikinti merginas, jog tikslieji mokslai, nėra skirti tik vyrams, dabar EBPO bando raginti tėvus ir visuomenę, nukreipti berniukus nuo tos vyriškumo versijos, kurioje akademiniai pasiekimai nėra svarbūs. „Berniukai išgyvena skirtingus spaudimus“ – teigia I. Yip, „deja, jie turi tam tikrus įsitikinimus, susijusius su [blogu] elgesiu.”.

Išankstinis mokytojų nusistatymas prieš berniukus

Berniukų įvertinimai dažnai nukenčia ir dėl jų „nepakenčiamumo“. Tyrimas parodė, jog berniukai surenka daugiau taškų anoniminiuose testuose, nei mokytojų paskirtose užduotyse. Gali būti, kad dėl šio mokytojų neteisingumo, berniukams dažniau tenka kartoti metus mokykloje, net jei ir būna tokių pačių gabumų kaip mergaitės. Tačiau kas slypi už šios diskriminacijos?

Viena versija: mokytojai labiau mėgsta mokinius, kurie yra mandagūs, tvarkingi ir nesivelia į ginčus.  Visos šios savybės būdingos mergaitėms. Kai kuriose šalyse už blogą elgesį net mažinami mokslo dalykų įvertinimai. Kita versija: moterys, kurios sudaro maždaug 80% pradinių ir 70% vidurinių klasių mokytoju, yra linkusios palaikyti savo lytį.

Moderni švietimo sistema iš tiesų dažniau atitinka mergaičių poreikius. Didelė dalis vaikinų joje turi prisitaikyti prie stiprių savo vyriškos prigimties suvaržymų. Pasak Michaelio Guriano, knygos „Berniukų protai: kaip išgelbėti mūsų sūnus nuo nesėkmės mokykloje ir gyvenime“ autoriaus, vyriškos lyties atstovai mokosi veikdami ir judėdami erdvėje.  Kuo daugiau akcentuosime ankstyvų akademinių pasiekimų svarbą bei skirsime mažiau dėmesio sveikam judėjimui, bei patirtiniam mokymuisi (angl. experiential learning), tuo nepalankesnės berniukams bus mūsų mokyklos.  Žinoma, nėra būtina grįžti į gilią senovę, ir leisti berniukams augti kaip laukiniams. Užtenka pedagogus ugdyti lanksčiau, taip, kad jie galėtų prisitaikyti prie skirtingų poreikių, ir gerbti berniukus už tai kuo jie yra, – apibendrina knygos autorius.

Atotrūkis išlieka ir po mokyklos

Merginų dominavimas moksluose išlieka ir po mokyklos. Prieš keturiasdešimt metų,  didžiąją dalį universitetų studentų sudarydavo vaikinai; ypač aukštesnėse studijų pakopose ir tiksliųjų mokslų srityse. Tačiau šiandien merginos aukštąjį mokslą renkasi dažniau nei vaikinai. Pagal EBPO duomenis, merginos šiuo metu sudaro 56% stojančių į aukštąsias mokyklas, iki 2025 metų šis skaičius gali pakilti 58%.

Pabaiga: berniukų auklėjimas.