Dauguma tėvų siekia savo vaikams perteikti šeimos vertybes, per kartas sukauptą išmintį. Tikintiems tėvams tokio perteikimo svarbą išryškina santuokos metu duotas pžadas kirkščioniškai auklėti savo vaikus. Vis dėlto pastaraisiais metais į šeimas iš sekuliarios visuomenės plūsta asmens autonomijos, greito pasitenkinimo, skepticizmo nuotaikos. Dėl jų neretai tikėjimo perdavimas šeimoje tampa rimtu iššūkiu tikintiems tėvams. Laisvos visuomenės instituto (LVI) užsakyto tyrimo rezultatai skatina tėvus neprarasti vilties ir kviečia permąstyti religinio vaikų auklėjimo strategiją. Perfrazuojant seną posakį, garsiau už žodžius perteikiant tikėjimą kalba tėvų veiksmai ir ypač ištikimybė krikščioniškai etikai už bažnyčios slenksčio.
Kai kurias tikėjimo tiesas perteikti sudėtingiau, nei kitas
2021 m. vykdyto tyrimo metu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ apklausė 300 tėvų–vaikų porų, siekiant patikrinti galimus ryšius tarp iš kartos į kartą perduotų religinių, moralinių ir pilietinių vertybių bei tėvų elgsenos vaikų brendimo metais, santykių šeimoje ypatumų ir kitų parametrų. Gautų duomenų pagrindu straipsnį tarptautiniame moksliniame žurnale Journal of Beliefs & Values publikavę tyrimo autoriai politologas dr. Vincentas Vobolevičius ir sociologas dr. Dainius Genys taip apibendrina pagrindines išvadas:
„Tėvams kurių religiniai įsitikinimai atitinka Bažnyčios mokymą šiek tiek sunkiau už kitus tėvus perteikti savo tikėjimą vaikams. Atotrūkis ypač ryškus kalbant apie labiau sudėtingus tikėjimo teiginius, kurie šiais laikais gali būti laikomi kontraversiškais. Pavyzdžiui tikintys pomirtiniu gyvenimu tėvai šį įsitikinimą vaikams perteikia taip pat sėkmingai kaip ir kiti tėvai. Tačiau įsitikinimą, kad išganymui yra būtina sekti Jėzumi perteikti yra žymiai sunkiau.“
Su tėvais prieš visuomenę ar su visuomene prieš tėvus?
Vis dėlto tyrimo rezultatai rodo, jog kai kurie Bažnyčios mokymą išpažįstantys tėvai randa būdų perteikti net ir sudėtingas tikėjimo tiesas. „Tyrimo metu tikrinome hipotezę, kad tėvai drąsiai ir atvirai grindžiantys savo viešą gyvenimą – karjeros pasirinkimus, elgesį draugų grupėse ir kt. – krikščioniška etika geriau perteikia savo įsitikinimus vaikams, nei kiti tėvai,“ sako dr. V. Vobolevičius. Vaizdžiai tariant, vaikai paauglystėje dažniausiai „sukyla“. Norėjome patikringi ar tokių tėvų vaikai sukyla su tėvais prieš visuomenę, o ne su visuomene prieš tėvus.“
Tyrimo rezultatai rodo, kad tėvų tikėjimo ir jų viešo gyvenimo dermė, ypač tėvų dėl religinių įsitikinimų padaryti pasiaukojimai, patogumo, socialinio statuso ar draugų praradimai reikšmingai padidina tikimybę, kad vaikai perims tėvų religinius įsitikinimus. Be šios įžvalgos, duomenys atskleidžia, kad tikėjimo tiesas vaikams geriau perteikia tėvai kurie sugeba konkrečiai ir aiškiai atsakyti į vaikų klausimus apie religiją bei yra ištikimi reguliarioms religinėms praktikoms (maldai šeimoje, pasninkui, pamaldų lankymui, sakramentams).
Tyrimo rezultatai buvo pristatyti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje bei įvairiose medijų laidose. Šiuo metu autoriai rengia tolesnes publikacijas tyrimo duomenų pagrindu, kuriose gilinasi į religijos vaidmenį vaikams perimant tėvų moralines vertybes, taip pat jaunimo pilietiškumo supratimui ir raiškai.