Karas Ukrainoje: svarbiau ne sankcijos, o stingeriai

Ketvirtadienį perskaitę rytines naujienas patyrėme šoką: Rusijos ginkluotosios pajėgos trimis kryptimis smogė miestams visoje Ukrainos teritorijoje.  Šiandien kovos vyksta jau Kijevo gatvėse. Tokie įvykiai nustebino daugelį – taip pat ir mane.  Retas tikėjosi, kad Kremlius žengs tokį pavojingą žingsnį.  Pasigirdo aiškinimų esą V. Putinas yra išprotėjęs, o karas Ukrainoje yra jo psichinės ligos rezultatas.

Gal ir taip – nesu kvalifikuotas diagnozuoti V. Putino psichinės sveikatos. Kita vertus išprotėjęs Putinas pats vienas Kijevo nesubombarduotų.  Karas vyksta todėl, kad jo nurodymams paklusta tūkstančiai, o netiesiogiai palaiko milijonai Rusijos gyventojų.  Net jei V. Putino aplinkos moralinis kompasas yra stipriai išsiderinęs, savanaudiškumas – didelio karo nuostolių rizika – turėtų paskatinti rusus elgtis atsargiau.  Turėtų, bet nepaskatino.

Jaučiasi nepažeidžiami

Tai reiškia vieną iš dviejų – arba jie visi išprotėję, arba jie nebijo savo pradėto karo pasekmių.  Atsakymas, aišku antrasis.  Levados centro, nepriklausomos sociologinių tyrimų organizacijos duomenimis, rusų gyventojai apskritai nenori karo, tačiau tai nereiškia neigiamos nuostatos būtent apie karą Ukrainoje.  To priežastys, pasak sociologų, yra dvi: manymas, kad Rusijos kariniai veiksmai yra teisėtas atsakas į NATO veiksmus ir įsitikinimas, kad karas bus trumpas, pergalingas ir, žinoma, ne jų šalies teritorijoje.

Rusijos karo vadų paklusnumą V. Putinui lemia panašios priežastys.  Visų pirma, įsakymus duodantys karininkai niekaip nenukenčia dėl savo veiksmų. Nei jie patys, nei jų šeimų nariai nežus mūšiuose. Už šį karą jiems, tikėtina, negrės jokie tarptautiniai tribunolai. Vakarų sankcijas Putinui ir jo aplinkai stipriai sušvelnins  milžiniški Rusijos vidiniai rezervai.  Vakarams nedrįstant atsisakyti Rusijos energetinių išteklių ar mesti „branduolinę“ SWIFT kortą, sankcijas Rusijai vidutiniu laikotarpiu sušvelnins jos sukauptos valiutos atsargos ir kylančios naftos kainos. Kita vertus, priešintis Putinui ir jo artimiausiems draugams iš FSB gali būti pavojingiau, nei jam pritarti.

Tai anaiptol nereiškia, kad Vakarai neturėjo įvesti įtikinamų (t.y. Vakarams taip pat skausmingų) sankcijų.  Negebėjimas to padaryti pagrįstai matomas kaip didelio Vakarų silpnumo ženklas ir augina V. Putino aplinkos apetitą.

Ne sankcijos, o stingeriai

Vis dėlto nereikia savęs apgaudinėti – tokio paklusnumo V. Putinui, kokį parodė masinis Ukrainos užpuolimas – sankcijos nepakeis. Taigi ir karo sankcijomis Vakarai nesustabdys.

Karą sustabdyti, gali tik aršus ukrainiečių pasipriešinimas. Tiksliau dideli kaštai Rusijai, kuriuos lemtų toks pasipriešinimas.  Ginkluotųjų pajėgų lojalumo V. Putinui karo nuostoliai greitu laiku nepakeis.  Tačiau aiškus Afganistano aidas galėtų pakeisti Rusijos gyventojų nuomonę.

Dažnai manoma, kad eiliniai rusai yra „užzombinti“ Kremliui palankios žiniasklaidos ir yra pasiruošę bet kokioms aukoms dėl V. Putino imperinės vizijos įgyvendinimo.  Nesu tuo tikras.  Jei jų pasėtas vėjas audra grįš į jų pačių namus, tikėtina, rusų nuomonė apie karą Ukrainoje ims keistis.  O kaip rodo Rusijos valdžios reakcija net į nedideles demonstracijas Maskvoje ir Sankt Peterburge, žmonių bruzdėjimų Kremlius bijo.  Galima įsivaizduoti kokį poveikį turėtų didelės demonstracijos pagrindiniuose Rusijos miestuose.

Dėl to svarbiausias Vakarų žingsnis – didelio masto efektyvios ginkluotės, nuo stingerių iki javellinų, pristatymas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.  Prie šio tikslo įgyvendinimo prisidėti gali ir eiliniai Vakarų šalių gyventojai organizuodami politinį spaudimą būtent šiam žingsniui įgyvendinti.  Ir tai turi būti daroma greitai – kol karas Ukrainoje neperėjo į partizaninę stadiją. Tuomet ginklų tiekimas ukrainiečiams bus daug labiau komplikuotas, jei apskritai įmanomas.

Apginklavus drąsos nestokojančius ukrainiečius tinkamais ginklais būtų galima ilgesniam laikui įklampinti Rusijos pajėgas Ukrainoje, sukelti masinį karo atmetimą tarp reikšmingos dalies rusų ir stipriai komplikuoti V. Putino poziciją.

Dr. Vincentas Vobolevičius yra politologas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius.

Pabaiga: karas Ukrainoje.