Tvirtas charakteris: dorybė kurią verta įdiegti savo vaikams

Kokias dorybes norėtumėte įdiegti savo vaikams? Tai labai geras klausimas, į kurį dažnai bandau sau atsakyti… Viena iš kertinių dorybių neabejotinai yra vidinis tvirtumas. Tai labai rimtas žodis kūdikio auginimo kontekste. Skamba net kiek pompastiškai, nes tvirtumas gali būti siejamas su kokiais nors dideliais herojiškais įvykiais, pavyzdžiui, drąsiu vyru, ginančiu savo moterį ar tėvynę. Taip, tai viena iš tvirtumo išraiškų.  Vis dėlto, tas vyras nebūtų galėjęs to padaryti, jei nuo mažens nebūtų atitinkamai auklėjamas.

Auklėjamas nuo kada? Nuo pat pradžios! Bet kaip? Paprastai: pastovus laikas miegoti, pastovus laikas valgyti, higienos įgūdžiai, emocijų valdymas, savo eilės laukimas. Visa tai momentai, kurie reikalauja ir moko tvirtumo. Moko išsilaisvinti nuo užgaidų, potraukių ir tinginystės. Ar norite šios laimės savo vaikui? Jei taip, reikės atkakliai padirbėti.

Daryk tai, ko mokai

Sykį gavau puikų patarimą: atmink, kad negali duoti to, ko neturi! Negalite išmokyti savo vaikų tvirtumo, jei pati nesugebate tokia būti. Tvirta mama žino tikslą ir supranta savo veiksmus. Ji nepasiduoda savo emocijų „diktatūrai“, kurios, nors pačios savaime nėra nei geros, nei blogos, dažnai apsunkina mūsų gerus poelgius ir kursto blogus. Geras pavyzdys gali būti mūsų požiūris į kasdienes pareigas, kad ir į mažo vaiko priežiūrą.

Ar jaučiu bent kiek džiugesio, kai per dieną turiu pakeisti 12 sauskelnių, skalbti rūbus ir gaminti valgyti? Anaiptol. Jei mus valdytų mūsų jausmai, tikriausiai nieko panašus nedarytume arba atidėliotume kuo ilgiau. Vis dėlto tai darome, nes iš meilės vaikams nugalime emocijas ir tampame tvirtos.

Prioritetai, prioritetai

Kitas pavyzdys – laiko organizavimas. Vaikai, kaip ir mes, pirmiausia rinksis tai, kas lengva ir smagu. Tai natūrali žmogaus prigimčiai. Mums labiau patinka gulėti nei stovėti. Deja iš gulėjimo mūsų gyvenime neišeis nieko gero. Turime išmokti, pirmiausiai daryti tai, kas reikalauja šiek tiek pastangų. Ruošos darbai, nes kas sujaukia, tas susitvarko; pamokos, nes mokymasis yra pagrindas; ir tik tada, linksmybės, draugai, filmas… „pagulėjimas“.

Tvirtumo mokykla… prie pietų stalo

Pabaigai papasakosiu dar vieną pavyzdį, ko gero mano mėgstamiausią. Turiu galvoje bendrą valgį prie šeimos stalo! Nėra geresnės vietos mokytis tvirtumo, nei prie bendro stalo! Pas mus vaikai laukia, kol visi susėsim prie stalo, nors ir norėtų pradėti valgyti. Kad nešvaistytų maisto, kiekvienas įsideda tiek, kiek suvalgo. Valgome viską, kas yra ant stalo, nes išrankuoliai niekam nepatinka. Stengiamės sukurti nuotaikingą atmosferą ir neniurzgame. Patarnaujame vieni kitiems, kad netaptume egoistais. Vyresnieji padeda mažiesiems, o šie labai natūraliai mėgdžioja tokį elgesį. Štai kokia mokykla atsidaro prie šeimos stalo!  Tik, žinoma, ne iš karto.  Viso to reikia siekti – tvirtai, palaipsniui mokant gero elgesio.

Tvirtumas taip pat yra: nesinešioti nuoskaudos, prisitaikymas prie kitų charakterio ypatumų, punktualus kėlimasis ir ėjimas miegoti, reikalų neatidėliojimas vėlesniam laikui, gerai atliktas darbas, šypsena nepaisant nuovargio…

Ar jūs pagalvojote apie tokį požiūrį auklėdami savo vaikus? Brūkštelėkite komentare kaip jums sekasi!

Agnieszka Stefaniuk yra Varšuvoje gyvenanti publicistė, tinklaraštininkė ir septynių vaikų mama.

Pabaiga: tvirtas charakteris.