Ar dėkojate už namų ruošą? Turėtumėte

Klausimas vyrams: ar dėkojate už namų ruošą, kurią atlieka jūsų sutuoktinės? Jei atsakėte „ne“, arba „retsykiais“ – kuo greičiau tai pakeiskite.  Antraip pasekmės gali būti nemalonios.

Viename iš Naujosios Zelandijos vietinės žiniasklaidos leidinių, neseniai perskaičiau ištrauką iš pokalbio apie Melburno (Australija) ir Stokolmo (Švedija) universitetų mokslinkių atliktą tyrimą, į kurį turėtų atkreipti dėmesį visi vedę vyrai. Kaip teigiama straipsnye, moterys, kurioms teko daugiau namų ruošos darbų nei jų sutuoktiniams, buvo menkiau patenkintos šeimyniniais santykiais. (Tai reiškia, kad yra daug nepatenkintų moterų, nes visose šalyse moterys atlieka daugiau namų ruošos darbų nei vyrai!)

Nedėkingumas veda prie skyrybų

Negana to, poros skyrėsi dažniau, jeigu šeimų vyrai neįvertino namų ruošos darbų, kuriuos nudirbdavo jų žmonos.  Įdomu, kad apie skyrybas dažniau svarstė būtent moterys.  Kitaip tariant skyrybos įvykdavo ne todėl, kad vyrams nepatiko jų žmonos, o todėl, kad pastarosioms įgrįsdavo jų nedėkingi sutuoktiniai.

Tyrimo rezultatai rodo, kad bėdų kyla ne dėl pačių namų ruošos darbų sukeliamo nuovargio ar prarastų galimybių, bet dėl to, kaip vyrai žiūri į žmonos darbą. Jei vyrai įvertina sutuoktinės darbus namuose (o idealiu atveju pasako, kad ji padarė daugiau, nei nudirbo iš tikrųjų), moterys būna labiau patenkintos jų tarpusavio santykiais.

Šitai patvirtina Arlie Hocschild mintis, kurias ji išdėstė knygoje The Second Shift („Antroji pamaina“) teigdama, kad partneriui reiškiamas dėkingumas už atliktus namų ruošos darbus sukuria „emocinį bonusą“, kuris galėtų padėti nuo neigiamų emocijų kenčiančioms poroms. Negebėjimas pamatyti ir įvertinti to, ką namuose padaro kitas žmogus, sukuria vakuumą „šeimą gaubiančioje atmosferoje“.

80:20 taisyklė

Nekalbant psichologų pamėgtų žargonų galima sakyti, kad šis tyrimas patvirtina tai, kas aišku pamąsčius sveiku protu. Kiekvienam patinka, kai jam labai aiškiai padėkojama už atliktą darbą, o namų ruošos darbai dažnai suprantami kaip užduotys, kurias atlikus dėkoti nereikia, nes jos niekada nesibaigia. Todėl suprantama, kad žmonės lieka patenkinti, kai vienintelis žmogus, galintis pasidžiaugti jų atliktais namų ruošos darbais, ima ir pasidžiaugia garsiai.

Kai ruošėmės tuoktis, mums buvo patarta laikytis taisyklės „80 – 20“. Visada būk pasirengęs atlikti 80% viso darbo tikėdamasis, kad partneris nudirbs likusius 20%. Jeigu abu šios taisyklės laikysitės, niekada nepyksite dėl kito žmogaus darbų krūvio ir, tikėtina, abu būsite patenkinti. Žodžiu, yra apie ką pamąstyti. Jeigu daugiau žmonių (ypač vyrų) štai taip žiūrėtų į namų ruošos darbus, galbūt kai kuriose šalyse padidėtų gimstamumas… ar rastųsi dar kokios naudos.

Marcusas Robertsas yra teisininkas ir Ouklando universiteto (Naujoji Zelandija) komercinės teisės lektorius.  Jis taip pat yra tinklaraščio mercatornet.com demografijos rubrikos redaktorius ir trijų vaikų tėtis.

Pabaiga: ar dėkojate už namų ruošą?