Šiuolaikinė santuoka – turtingųjų privilegija?

 |  Carolyna Moynihan 

Skaitydami žinias šiomis dienomis nesunkiai aptiksite straipsnių ir komentarų apie augančią prarają tarp turtingųjų ir vargšų.  Tačiau kaip dažnai girdite apie kitokią ir ne ką mažesnę prarają atsivėrusią turtingose šalyse: apie pajamų atotrūkį tarp susituokusių ir nesusituokusių porų? Panašu, kad šiuolaikinė santuoka tampa turtingųjų privilegija!

Pasiturintys tuokiasi, varguoliai gyvena „susidėję“?

Taip, santuoką ir pajamas sieja ryšys, kurio nežinojimas – ypač mažiau išsilavinusiems žmonėms – reiškia finansinius ir laimės praradimus.

Naujas Europos šalių tyrimas parodė, kad santuokos saitai sieja net 82% iš penktadalio aukščiausias pajamas gaunančių tėvų; mažiausiai uždirbančių tėvų penktadalyje susituokę buvo tik 42 proc.  Dar daugiau, susidėjusios poros yra daug labiau linkusios išsiskirti, taip žalodamos savo atžalas.

Vis dėlto tendencijos gyventi „susimetus“ ir auginti vaikus be tėvo neslopsta.  Taip santuoka tampa turtingųjų pasirinkimu – ne vien Europoje, bet ir Kanadoje, Jungtinėse Valstijose ir Australijoje – regionuose kur prieš 50 metų santuoka kaip šeimyninio gyvenimo, socialinio bendrumo ir ekonominio judumo pagrindas buvo kone visuotine norma.

„Kad ir kur Europoje bežiūrėtume, turtingieji ir toliau masiškai tuokiasi, sako tyrimo autoriai Harry‘is Bensonas iš JK Santuokos fondo ir prof. Spenceris Jamesas iš Brigham Young Universiteto JAV.  Šie tyrėjai analizavo duomenis iš 20 šalių ir kiekvienoje iš jų pastebėjo, kad turtingi tėvai yra labiau linkę būti susituokę.

Tačiau santuokų dažnis tarp turtingųjų ir vargšų skyrėsi – kartais reikšmingai – tarp šalių ir regionų:

Visoje Europoje susituokę buvo 84% pasiturinčių tėvų (iš viršutinio pajamų penktadalio), ir tik 42% nepasiturinčių (iš apatinio pajamų penktadalio).

Santuokos dažnių skirtumai tarp šių pajamų grupių kinta nuo 1,4 karto Portugalijoje ir Slovėnijoje iki 3,8 karto Danijoje ir Čekijoje.

Santuoka yra labiausiai paplitusi Viduržemio jūros valstybėse, kur susituokę 87% turtingųjų ir 53% nepasiturinčiųjų.

Net ‚socialiai liberalioje‘ Skandinavijoje tuokiasi 75% didesnes pajamas gaunančių tėvų.  Tarp mažesnes pajamas gaunančiųjų šis skaičius – 30%.

Be abejonės, legendinė skandinaviška gerovės valstybė užtikrina, kad vienišos motinos ir neturtingos poros nejaustų didelio diskomforto – paimdamos tam lėšas iš visų kitų, mokančių vienus aukščiausių mokesčių pasaulyje.

Skandinavijoje taip pat pastebėtos kelios išimtys iš bendrų tyrimo rezultatų.  Švedijoje rečiausiai tuokiasi ne paskutiniame, bet antrame nuo galo pajamų penktadalyje esantys tėvai (beje, pastaraisiais metais santuokų skaičius Švedijoje pradėjo augti). Norvegijoje, Belgijoje, Izraelyje, Lietuvoje ir Slovėnijoje daugiausiai susituokusių tėvų rastume ne turtingiausiame, bet antrame pagal turtingumą gyventojų penktadalyje.

Nepaisant akivaizdžios koreliacijos lieka neaišku, ar santuokos nykimas lemia pajamų atotrūkį, ar atvirkščiai – žemos pajamos atgraso poras nuo santuokų.  Kairieji, ginantys seksualinės revoliucijos palikimą, žinoma, stos ginti antrojo paaiškinimo.  Vis dėlto tyrimai atlikti Amerikoje pateikia stiprių įrodymų, kad šeimos struktūros pokyčiai (vaikų auginimas nesusituokus ir skyrybos) pasirodė gerokai anksčiau (t.y. septintame dešimtmetyje) nei išaugusi ekonominė nelygybė (aštuntame dešimtmetyje).

Įsipareigojimo klausimas

Visa, kas čia pasakyta, nereiškia, kad santuoka yra tiesiog geriausias būdas užtikrinti šeimos finansinį stabilumą.  Šeimos esmė – sukurti stabilią meilės aplinką, kurioje gali tinkamai augti ateinančios kartos.  Tačiau tokiai aplinkai reikalingas toks ilgalaikis įsipareigojimas, kuris yra tradiciškai siejamas su santuoka ir kurio sunkiau tikėtis susidėjusių porų santykiuose.

Kalbėdami apie Britanijoje atliktą tyrimą Bensonas ir Jamesas pastebi:

Iš porų, kurios susilaukė vaikų santuokoje, aštuonios iš dešimties dar gyvens kartu kai jų vaikai laikys [brandos egzaminus].  Tarp porų, kurios vaikų susilaukė nesusituokusios, šis skaičius bus trys iš dešimties.  Tai reikšminga praraja.

Kalbėdami apie Europą jie priduria:

Europoje, nesusituokusios poros žymiai labiau linkusios išsiskirti už susituokusias – net kontroliuojant jų amžių, išsilavinimą, religingumą, partnerio ir tėvų skyrybų patirtis bei vaikų turėjimą (Dronkers, 2015)

Nestabilumo pasekmės yra reikšmingos tiek suaugusiems, tiek ir vaikams.  JK duomenys, pavyzdžiui, rodo, kad vienišiems tėvams septynis kartus dažniau prireikia naudotis valstybės finansine pagalba, o jų vaikai dvigubai dažniau linkę turėti sveikatos bei mokymosi sunkumų (Maplethorpe et al, 2010).

Užuot pasidalinę šia gyvybiškai svarbia informacija su nepasiturinčiaisiais ir mažiau išsilavinusiais, kultūros ir politikos elitai dažnai siunčia žinutę, kad santuoka ne tokia jau ir svarbi; šeimos, esą, būna „įvairių formų ir dydžių“.

Gal kartais atėjo laikas būti atviresniems ir įsiklausyti į šią gerai saugomą turtingųjų paslaptį?

Carolyna Moynihan yra portalo Mercatornet.org redaktoriaus pavaduotoja.

Pabaiga: šiuolaikinė santuoka.

Jums gali patikti

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close