Tyrimas, sugriovęs mitus apie lopšelių naudą

 | Andrea Mrozek

Daugelį tėvų kamuoja klausimas: ar leisti vaiką į lopšelį-darželį, ar palaukti, kol šiek kiek paūgės.  Naujo tyrimo rezultatai rodo, kad neskubėjimas gali būti teisinga strategija.

Kvebeko vyriausybė jau virš 20 metų visiems mažamečių tėvams teikia galimybę leisti vaikus į lopšelius ir darželius už labai prieinamą kainą. Kanadoje, o iš tikrųjų ir tarptautiniu mastu, tokia 7 JAV dolerius per dieną kainuojanti galimybė yra laikoma puikiu pavyzdžiu ir keliu, kuriuo reikėtų sekti. Vis dėlto didelio masto tyrimas rodo, kad Kvebeko visuotinio darželių lankymo sistema daro neigiamą poveikį vaikams.

Daugiametį vertinimą atliko plačiai pripažinti mokslininkai, panaudoję keturis skirtingus, patikimus duomenų rinkinius, įskaitant Kanados statistikos agentūros duomenis. Jų išvados patvirtina ankstesnius tyrimus, rodančius, kad universalios lopšelių ir darželių paslaugos kelia grėsmę vaikų emocinei raidai.

Štai penkios tyrimo išvados apie kurias verta žinoti:

1. Padažnėjęs probleminis elgesys

Kvebeko lopšelius-darželius lankę vaikai vėlesniuose gyvenimo etapuose pasižymėjo „blogesne sveikata, mažesniu pasitenkinimu gyvenimu ir didesniu nusikalstamumu.“ Autoriai rašo: „Neigiamas Kvebeko programos poveikis nekognityviniams darželinukų rezultatams neišnyksta sulaukus mokyklinio amžiaus.“

Kas konkrečiai yra „nekognityviniai“ rezultatai? Jie reiškia elgesį. Tyrimo autoriai pamatavo tokius reiškinius kaip agresija, hiperaktyvumas ir nerimas. Jų rezultatai antrina ankstesniam daugiamečiam recenzuotam tyrimui šia tema.

Beje, lopšelio ir darželio poveikis elgesiui skirtingai atsiskleidžia berniukams ir mergaitėms. „Pastebėjome daug stipresnį [darželio] poveikį berniukų hiperaktyvumui ir agresijai“, rašo autoriai. […] Mergaitėms „aiškiausiai matomas [darželio] poveikis empatijos ir prosocialaus elgesio silpnėjimui […]“

2. Prastesnė sveikata ir pasitenkinimas gyvenimu

Tyrimas rodo, kad lopšelio-darželio lankymas susijęs ne vien su probleminiu elgesiu, bet ir su prastesne sveikata ir žemesniais pasitenkinimo gyvenimu rodikliais. Autoriai pažymi, kad, palyginus su darželio nelankiusiais vaikais, „universalios Kvebeko darželių programos dalyviai vyresniame amžiuje dažniau pranešdavo tiek apie prastesnę sveikatą, tiek ir apie menkesnį pasitenkinimą gyvenimu.“

3. Nereikšmingas poveikis akademiniams pasiekimams

„Bendrai paėmus, neradome rimtų įrodymų, kad Kvebeko lopšelių-darželių programa turi ilgalaikį poveikį vaikų mokymosi raidai,“ sakoma ataskaitoje. Kanadiečiams ilgą laiką buvo sakoma, kad ankstyva mokymosi pradžia lemia aukštesnius akademinius vaiko pasiekimus. Tačiau vėliau mokytis pradėję vaikai greitai pasiveja savo bendraamžius, ir ankstyvo ugdymo suteikti pranašumai ilgainiui išnyksta.

ar leisti vaiką į darželį
Šaltinis: https://www.nber.org/papers/w21571
4. Neįmanomas konkretaus vaiko poreikių patenkinimas

Septintame dešimtmetyje JAV buvo įgyvendinta garsi „Perry darželio programa“ – nedidelio masto, brangi ir tikslinė programa socialiai remtiniems vaikams ir jų motinoms.  Programos rezultatai parodė, kad ankstyvos ugdymo programos yra naudingos vaikams, tačiau svarbu nepamiršti, kad minėtoji programa pasižymėjo intensyviomis pastangomis, įskaitant pagalbą įgūdžių stokojančioms motinoms.

Plataus masto lopšelių-darželių programos neturi tokio paties efekto. Dauguma tokius darželius lankančių vaikų nėra iš socialiai remtinos aplinkos. Jų tėvams nėra teikiama pagalba vertingiems tėvystės įgūdžiams įgyti. Taip pat, kadangi valstybinėse programose visuomet susiduriama su kaštų apribojimais, galutinė paslaugos kokybė negali būti užtikrinta.

Dar 2010 m. IMFC [Kanados šeimos ir santuokos institutas, vert past.] apklausė vieną iš Kvebeko lopšelių-darželių tyrimo autorių Keviną Milliganą, kuris pabrėžė šį aspektą, cituodamas ir Nobelio premijos laureatą ekonomistą Jamesą Heckmaną: „[Heckmanui] akivaizdu, kad į rizikos grupes nukreiptos intensyvios tikslinės programos gali duoti puikių rezultatų… .Tačiau jis labai, labai, labai aiškiai sako, kad nepritaria didelėms visiems privalomoms programoms.“

Arba, kaip išsireiškė kitas tyrėjas, dr. Jay’jus Belsky‘is, „įrodymai, kad tam tikros programos gali veikti, ilgainiui virsta teiginiais, kad visos programos veikia – ir neturi jokios neigiamos įtakos“. […]

5. Prisirišimo svarba – ir kodėl apie ją nekalbama

Kanadiečiai mokslininkai, dr. Gaboras Mate ir dr. Gordonas Neufeldas parašė svarbią knygą: „Laikykitės savo vaikų: kodėl tėvai turi būti svarbesniais už bendraamžius“.  Joje aprašomas sveikas vaikų prisirišimas prie savo tėvų, o taip pat kasdienybėje stebima tokio prisirišimo stoka.

Prisirišimas, anot Gordono Neufeldo, reiškia „stiprių, gilių emocinių ryšių užmezgimą su tais, kurie jus augina“. Toks prisirišimas, organiškai susiformuoja pirmaisiais gyvenimo metais.

Prisirišimas prie bendraamžių, pasak Neufeldo ir Mate, atsiranda tada, kai maži vaikai patenka į  dideles kitų vaikų grupes. Jie pradeda žiūrėti į kitus vaikus kaip į sektinus pavyzdžius, užuot ieškoję mylimo ir brandaus suaugusiojo ir prisirišę prie jo. Taigi, nenuostabu, kad rezultatai nėra geri. (Daugiau apie tai skaitykite mūsų straipsnyje apie prisirišimą, darželio lankymą ir mažamečių socializaciją.)

Taigi, Milligano ir kolegų tyrimas rodo, kad Kvebeko eksperimentas nedavė vaisių. Kitame straipsnyje apžvelgsime visiškai kitokio Suomijos modelio, apimančio ir dosnią finansinę pagalbą tėvams, nenorintiems savo mažų vaikų atiduoti į darželius, sėkmę.

Andrea Mrozek yra mokslinių tyrimų vadovė Kanados Santuokos ir šeimos institute.

Pabaiga: ar leisti vaiką į lopšelį-darželį?

Jums gali patikti