Atpažinti DI generuotą tekstą: techniškai įmanoma, bet…
Pagal Tele2.lt ir „Samsung Electronics Baltics” informaciją
Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai, tokie kaip „ChatGPT“, kelia rimtų iššūkių tradiciniam ugdymo procesui. Per pastaruosius kelerius metus DI pasiekė tokį lygį, kad gali generuoti gana įtikinamus rašinius ir atlikti kitus namų darbus už vaikus. Mokytojai priversti ieškoti naujų sprendimų, kaip patikrinti mokinių gebėjimą sklandžiai dėstyti mintis raštu. Nors DI sugeneruotą tekstą atpažinti galima, šis sprendimas dar nėra plačiai prieinamas visiems.
DI galimybės šiuo metu ribotos, bet jis tinka paprastoms užduotims, pavyzdžiui, mokykliniams darbams. Nustatyti vaikų sukčiavimą, kai užduotį sugeneravo DI, sunku, nes dauguma nemokamų tikrinimo įrankių nėra patikimi. Prieš kaltinant mokinį, mokytojas turi būti visiškai tikras dėl darbo klastotės, todėl mokyklose DI atpažinimo technologijos dar nėra plačiai taikomos.
Pagal DI naudojimą Lietuvos moksleiviai lenkia estus
Šiemet Baltijos šalyse atliktas tyrimas atskleidė, kad tarp paauglių DI ir jo įrankiai – ypač populiarūs. Kone kas antras respondentas iš Lietuvos teigė, kad dažniausiai DI ir jo įrankius naudoja namų darbams ir kitoms mokyklinėms užduotims atlikti (45 proc.). Tuo tarpu Estijoje mokydamiesi dirbtinį intelektą pasitelkia 39 proc. mokinių, o Latvijoje – net 49 proc. apklaustųjų. Tyrimas atskleidė, kad apie DI ir jo įrankius nežino tik 3 % Lietuvos moksleivių. Ši technologija iš esmės keičia ugdymo procesus, o tinkamai juo naudojantis galima praplėsti mokymosi galimybes ir pritaikyti mokymąsi asmeniniams poreikiams. Deja, prieiga prie DI leidžia moksleiviams sukčiauti, generuojant tikroviškai skambančius tekstus, kurių autorystės negali nustatyti net ir patyrusi mokytojo akis.
„ChatGPT“ galėtų aptikti savo pėdsakus
Techninis sprendimas, kaip atpažinti DI sugeneruotą tekstą, egzistuoja jau keletą metų. Dar 2022 m. „OpenAI“ komanda, vadovaujama kvantinio skaičiavimo tyrėjo Scotto Aaronsono, sukūrė vandens ženklo (angl. watermark) technologiją DI atpažinimui. Šis sprendimas leidžia labai tiksliai identifikuoti DI sukurto teksto požymius, net jei įrankio naudotojas pakeičia kelis žodžius ar perstumdo sakinius bei teksto eilutes.
Tekstų generavimo įrankiai veikia „spėjimo“ principu, kai DI parenka logiškiausią žodį sekos kontekste. Siekiant išvengti monotoniškumo, modeliai kartais prideda atsitiktinių elementų, taip sukurdami įvairesnį ir kūrybiškesnį turinį.
Vandens ženklą „ChatGPT“ įterpia tame etape, kai DI generuoja simbolių eiliškumą. Kartais DI atsitiktinai pasirenka įterpti įdomybę ir tekstui generuoti remiasi atsitiktinumu. DI teikia pirmenybę tiems ženklams, kurie gauna aukštą įvertinimą pagal vidinę vertinimo funkciją, sukurtą „OpenAI“. Pavyzdžiui, tekstų paįvairinimo mechanizmas gali teikti pirmenybę žodžiams su raide „V“, todėl toks tekstas turės apie 20 % daugiau „V“ raidžių nei žmogaus parašytas. Nors skaitytojui tai nepastebima, DI atpažinimo technologija šiuos dėsningumus iškart nustato.
DI kūrėjai sau meškos paslaugos nedaro
Vienas iš didžiausių iššūkių, susijusių su DI generuojamu turiniu, yra gebėjimas patikimai atskirti jį nuo žmogaus sukurto teksto. Tam technologinis sprendimas jau yra, tačiau „OpenAI“ savo atpažinimo sistemos nepadaro prieinamos masėms. „OpenAI“ 2023 m. balandžio mėn. atlikta apklausa parodė, kad 30 proc. respondentų naudotų „ChatGPT“ rečiau, jei būtų įdiegta automatiškai sukurto teksto atpažinimo sistema. Analogiški turinio generavimo įrankiai taip pat nepristato inovacijų, kurios leistų tiksliai atsekti tais įrankiais sukurtus tekstus.
Net jei „OpenAI“ sukurtų viešą „ChatGPT“ vandens ženklinimo sistemą, plagijavimas nesiliautų, nes vartotojai pereitų prie kitų DI, kaip „Meta Llama“ ar „Google Gemini“, kurie nepalieka pėdsakų. Plagijavimas tęstųsi, o „OpenAI“ rizikuotų prarasti vartotojus, todėl DI atpažinimo įrankiai lieka paslaptyje dėl konkurencijos ir auditorijos išlaikymo.
Inovatyvus mokymas, susijęs su DI didina jaunų žmonių konkurencingumą besikeičiančioje darbo rinkoje. Pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas apskaičiavo, kad DI įrankiai per ateinančius metus paveiks bent 40 proc. darbo vietų pasaulyje.
Tai nereiškia, kad DI pakeis žmones – jie tiesiog turės išmokti juo naudotis. Tačiau DI atpažinimas būtų naudingas mokytojams vertinant darbus ar kovojant su dezinformacija. Šie įrankiai kol kas nėra plačiai prieinami ne dėl technologinių kliūčių, o dėl DI platformų siekio išlaikyti auditoriją.