Sudėtinga įsivaizduoti išsivysčiusią valstybę, kurioje skaitymo nauda mažėtų. Skaitymo procesas tyrinėjamas daugelį metų, bet skaitmeniniame amžiuje iškilo poreikis į skaitymą pažvelgti kitaip – per labai sparčios naujųjų technologijų pažangos prizmę.
Tam tikslui įkurtas Europos Sąjungos finansuojamas tarpdisciplininis Europos mokslininkų tinklas COST E-READ, į kurį susibūrę mokslininkai iš 33 pasaulio šalių vykdo skaitymo proceso tyrimus, susijusius su besikeičiančiomis technologijomis. Į šį tinklą įsitraukė ir Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto mokslininkai.
Skaitymo nauda priklauso nuo tikslo
Vienas tinklo mokslininkų, Berlyno laisvojo universiteto (Vokietija) Eksperimentinės ir neurokognityvinės laboratorijos vadovas prof. Arturas Jacobsas, tyrinėjęs skaitant smegenyse vykstančius procesus, atsakingus už žmogaus emocijas, sako, kad skaitymas daro didžiulę įtaką žmonijos evoliucijai ir kiekvieno individo asmeniniam vystymuisi, nėra svarbu, kur skaitome knygas – popieriuje ar ekrane.
Ar iš tiesų svarbus yra tik pats skaitymo procesas, o ne jo forma? Nors skaitmeniniai tekstai dažniausiai suvokiami ne taip giliai kaip išspausdinti popieriuje, skaitymo nauda žmogui priklauso nuo išsikelto skaitymo tikslo, įsitikinęs VU leidyklos direktorius, E-READ tinklo narys, Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių medijų laboratorijos docentas Arūnas Gudinavičius.
Anot jo, jeigu mūsų tikslas yra tik susipažinti su tekstu ir gebėti trumpai jį nupasakoti, tuomet nėra jokio skirtumo, kur mes jį skaitysime – popieriuje ar ekrane, suvokimo rezultatai bus maždaug vienodi, o kartais ekrane tai atlikti galima ir greičiau. Bet jeigu norėsime tekstą suvokti giliau, tuomet naudingiau į rankas paimti popierinę knygą.
Nauja skaitymo sąvoka
Pasak A. Gudinavičiaus, skaitymas yra vienas nuostabiausių dalykų, kuriuos daro žmogus. Skaityti mes turėjome ir vis dar turime išmokti, ir tai darome vis ankstesniame amžiuje. Tai gebėjimas, be kurio negalime normaliai funkcionuoti šiuolaikinėje visuomenėje, tačiau išmokti skaityti vis dar nėra labai lengva ir to padaryti negalima per labai trumpą laiką. Žmonijos mokymasis skaityti truko ištisus šimtmečius.
„Ilgą laiką žmonės mokėsi skaityti iš spausdinto (dar anksčiau – ranka užrašyto) žodžio. Todėl daugiau kaip 500 metų skaitymas visame pasaulyje reiškė knygų, spausdinto žodžio skaitymą. Neretai ir dabar paklausus, ar žmonės skaito, sulaukiame atsakymo būtent apie spausdintų knygų skaitymą“, – sako skaitmeninių medijų ekspertas.
Plėtojantis šiuolaikinėms technologijoms skaitymo sąvoka keitėsi ir jau beveik 50 metų (nuo pirmos skaitmeninės knygos) pasaulyje skaitymas suprantamas kiek kitaip. Dėl ekranų atsiradus trumpajam skaitymui, knygų skaitymo mastai visame pasaulyje mažėja.
„Šiais laikais mes turime ilgąjį skaitymą, kai skaitomi ilgi tekstai santykinai ilgą laiko tarpą, ir fragmentišką trumpų tekstų, žinučių, antraščių skaitymą. Pastarojo skaitymo labai sparčiai daugėja“, – pastebi A. Gudinavičius. Tačiau kyla klausimas: kokia nauda iš tokio fragmentiško skaitymo, kokių gebėjimų, žinių mes įgyjame?
Skaitmeninė leidyba nepakeis tradicinių knygų
Lietuvoje populiarėja skaitmeninės knygos ir jų skaičius po truputį auga, tačiau sunkiai tikėtina, kad pasieks Jungtinių Amerikos Valstijų mastą. Lietuvoje skaitmenines knygas įvairiomis apimtimis dabar leidžia kas trečias leidėjas, o ketvirtadalis ketina tai daryti artimoje ateityje.
Anot A. Gudinavičiaus, skaitmeninių knygų pasirinkimas Lietuvoje nėra didelis – maždaug 3,5 tūkstančio per metus išspausdintų popierinių knygų pavadinimų tenka apie 300–500 skaitmeninių. Interneto knygynuose būtų galima rasti iš viso apie 3–3,5 tūkstančio Lietuvoje išleistų skaitmeninių knygų lietuvių kalba. „Tuo tarpu JAV apie 90 proc. knygų yra leidžiamos ir spausdintu, ir skaitmeniniu formatu iš karto“, – sako leidybos ekspertas.
Skaitmeninis formatas beveik visiškai pakeitė tik naujienų spaudą. Greitos informacijos pateikimo funkcijas atlieka naujienų portalai, socialiniai tinklai. Knygų rinkoje tas pasikeitimas jaučiamas mažiausiai. Nekyla klausimas apie spausdintų knygų išstūmimą iš rinkos ir skaitmeninių dominavimą – reikalingi abu formatai. Vienas knygas, pavyzdžiui, laisvalaikio literatūrą, trumpesnius tekstus, eilėraščius, komiksus, žmonės mėgsta skaityti planšetėje, o norint geriau įsiminti ar išmokti tam tikrus naujus faktus greičiausiai skaitytojui teks atsiversti spausdintą knygą – vadovėlį.
„Nereikia galvoti ir tikėtis (bent jau artimiausioje ateityje), kad skaitmeninės knygos pakeis spausdintas. Tokio tikslo nėra. Jos puikiausiai atranda savo nišą ir, atsižvelgiant į išsikeltus skaitymo tikslus, skaitytojui padeda juos pasiekti“, – apibendrino A. Gudinavičius.
Naudinga skaityti ilgus tekstus
Fragmentiniam skaitymui tapus neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi, žmonėms darosi vis sunkiau ištverti ilgą, vientisą tekstą, istoriją, knygą. Ši tendencija ypač ryški tarp jaunimo – žmonių, nuo vaikystės pratusių prie trumpų tekstų, skaitymo mažais gabaliukais, nuorodų ir antraščių peržvelgimo.
„Mažėja gebėjimas suvokti ilgą tekstą. Ir tai nėra labai gerai, nes iš tiesų šis gebėjimas suformuoja pagrindą kitiems svarbiems gebėjimams: savo visuomenės ir globalių įvykių, jų konteksto suvokimui, situacijų analizavimui, priežastinių ryšių nustatymui ir t. t.“, – tvirtina skaitmeninių medijų ekspertas.
Plačiai paplitus trumpajam skaitymui, svarbu retkarčiais nepamiršti ir nuoseklaus romanų, eiliuotos prozos, mokslinės literatūros, kitų ilgų, didelės apimties tekstų skaitymo. Toks skaitymas lavina vaizduotę, atmintį ir dėmesingumą, linijinį mąstymą, praturtina žodyną, didina raštingumą, arba, kitaip tariant, didina asmens konkurencingumą smarkiai besikeičiančioje darbo rinkoje.
Išspausdintą tekstą suvokiame giliau
Tarptautinio mokslininkų tinklo E-READ vadovė, Stavangerio universiteto (Norvegija) Skaitymo edukacijos ir tyrimo centro vadovė prof. Anne Mangen 2014 m. atliko studentų teksto suvokimo tyrimą ir nustatė ryšį tarp teksto suvokimo ir jo pateikimo formos. Buvo tiriama, kaip teksto suvokimas priklauso nuo to, kur tą tekstą studentai skaitė: popieriuje ar ekrane.
„Šis tyrimas parodė, kad jei tikslas yra įsiminti, suprasti informaciją, analizuoti jos kontekstą, pagauti teksto mintį, geresnio rezultato pasiekiama skaitant popieriuje. Daugelis respondentų prieš tyrimą tikėjo, kad išanalizuos tekstą skaitydami ekrane geriau ir greičiau nei popieriuje, bet po tyrimo paaiškėjo, kad buvo atvirkščiai – nors iš tikrųjų užduotį atliko greičiau, tačiau turinio suvokimo rezultatai buvo prastesni, nei respondentai tikėjosi, ir reikšmingai prastesni, negu skaitant tą patį spausdintą tekstą“, – tyrimo rezultatus apibendrino A. Gudinavičius.
Kasdieniame gyvenime skaitant ekrane visada pasitaiko daugiau trukdžių, dėmesio blaškymo veiksnių (keli atidaryti langai ir programos, iššokanti reklama ar feisbuko priminimas, siunčiami pranešimai) negu skaitant popieriuje, kur matomas vien tik skaitomas tekstas ir tai, kas susiję su juo. Todėl skaitydami tekstus ekrane turime sukaupti daugiau jėgų, kad išlaikytume dėmesį.
Kipro technologijos universiteto Interakcijos laboratorijoje (Cyprus Interaction Lab) A. Gudinavičius ir pats atliko tyrimą su skaitytojais. Pasitelkęs smegenų bangų fiksavimo įrangą jis matavo dėmesio sutelkimą skaitant ilgą tekstą skirtinguose prietaisuose ir popieriuje.
Respondentai skaitė ilgą romano ištrauką popieriuje, planšetėje, išmaniajame telefone ir knygų skaityklėje su nešviečiančiu elektroninio rašalo ekranu. Skaitymo metu buvo matuojamas jų dėmesio sutelkimas atsižvelgiant į priemonę, kurioje jie skaitė tekstą.
„Skaitydami ekranuose respondentai turėjo sutelkti daugiau dėmesio ir kartu skirti daugiau jėgų, kad perskaitytų ir suvoktų tekstą – tą rodė tiriamųjų smegenų dalies, atsakingos už dėmesio sutelkimą, aktyvumas. Skaitant popierinę to paties teksto ištrauką, respondentaams reikėjo mažiau pastangų ir dėmesio sutelkimo, kad suvoktų teksto esmę. Tekstą skaitant „Kindle“ skaityklėje, kurios ekranas dar vadinamas elektroniniu popieriumi, gauti rezultatai, artimesni popieriniam skaitymui“, – pasakojo mokslininkas.
Skaitmeninių medijų eksperto atliktas tyrimas leidžia daryti prielaidą, kad ekrano kokybė irgi gali būti svarbus veiksnys, palengvinantis teksto skaitymą ir jo suvokimą.
Pabaiga: skaitymo nauda ir evoliucija.