Namai, kaip taikos oazė: 3 būdai sumažinti stresą vaikams

Viena iš svarbiausių šeimos savybių – būti saugumo ir taikos oaze nestabilumo kupiname pasaulyje. Tačiau, nepaisant visų pastangų, konfliktai – nuo pasaulinių grėsmių iki vietinių sunkumų – neišvengiamai beldžiasi į mūsų duris. Kai įvykiai ir pavojai, siaučiantys kažkur išorėje, įsiveržia į mūsų namus, tėvų jaučiamas nerimas ir stresas neišvengiamai paliečia ir vaikus.

Išorinis streso veiksnys gali būti karas, pandemija, gamtos stichijos, bet taip pat neadekvatus poliko ar influencerio išsišokimas, smurtinis išpuolis gyvenamajame rajone ar dar tūkstantis kitų dalykų. Tėvų darbas – filtruoti tai, ką ir kaip sužino vaikai, ir kiek įmanoma palaikyti namuose ramybės ir stabilumo dvasią. Štai 3 būdai sumažinti stresą vaikams ir sau, nepaisant kylančių pavojų.

1. Kontroliuokite savo emocijas

Jūsų veidas yra jūsų sielos veidrodis. Jūsų veidas didžiąją laiko dalį turėtų spinduliuoti ramybę ir taiką jūsų vaikams ir šeimai – ypač įtampos akimirkomis. Išlaikykite savo veidą ramų. Jei tai darysite, vadinasi, ir jūsų žodžiai taps ramesni.

Kalbėkite santūriai ir šypsokitės vaikams. Sakykite raminančius dalykus, pavyzdžiui: „man patinka, kad mūsų šeima šį vakarą yra kartu“, „mūsų namai saugūs“, „viskas bus gerai“ arba „Dievas mus saugo ir mums padės“. Tokie paguodos ir nuraminimo teiginiai gali būti naudingi ne vien vaikams, bet ir jums patiems.

Streso ir susinervinimo kupinais momentais jūs greičiausiai nesijausite ramus ir mažiau už viską norėsite tarti pozityvius žodžius.  Vis dėlto, jei prisiversite – nepaisant savo emocijų – atrodyti ir kalbėti ramiai, apsaugosite ne vien savo vaikus, bet ir save.  Tyrimai rodo, kad nutildę vidinį burbėjimą ir savigailą, sustipriname atsaprumą ligoms, ir pageriname pschinę sveikatą.  Visa tai, beje, prieinama ne vien optinistams.  Pesimistai taip pat gali išmokti pozityvaus kalbėjimo ir mąstymo.

2. Protingai ribokite informaciją

Jūsų mažiems vaikams nereikia žinoti daugumos pasaulyje vykstančių nusikaltimų kruvinų detalių. Ir jums taip pat nereikia jų žiūrėti be perstojo. Išmintinga būti informuotam, kvaila – perdėtai domėtis blogybėmis, kurių negali pakeisti.

Suprantama, kad jus neramina pranešimai apie sprogstančias bombas ar nužudytus kūdikius. Jūsų vaikui, tačiau, tikrai nereikia apie tai žinoti. Atsispirkite norui rodyti vaikams nerimą keliančius vaizdo įrašus arba žiūrėti juos jų akivaizdoje. Išjunkite telefonus ir kitus prietaisus, kurie beveik nuolat skleidžia niūrią nuotaiką.

Jei manote, kad vaikams būtų naudinga žinoti apie tam tikrą pasaulio įvykį (ypač, jei jie apie tai gali sužinoti iš savo draugų ar kitų šaltinių), papasakokite apie jį bendrais bruožais (pavyzdžiui: „dvi žmonių grupės kovoja tarpusavyje ir kai kurie žmonės nukentėjo“) ir, jei reikia, aptarkite būdus, kaip galima prisidėti prie problemos srendimo: paaukoti pinigų, maisto, rūbų, savanoriauti, pasimelsti prieš miegą, kad nekalti žmonės būtų apsaugoti.

3. Liūdėkite, bet neraudokite

Žmogiškasis padorumas reikalauja „liūdėti kartu su tais, kurie liūdi“. Turėtume padėti nešti sielvartą tų, kurie kovoja, ir net kartais verkti kartu su savo vaikais liūdėdami dėl kitų. Tačiau tai nereiškia, kad dėl to, jog kažkur pasaulyje vyksta genocidas, jūsų vaiko pasaką prieš miegą turi pakeisti ašarų ir pasipiktinimo srautas. Nesvarbu, kas vyksta aplinkui, jūsų vaikas primiausiai turi jaustis saugus ir užtikrintas jūsų meile. Jo kasdienė rutina turėtų likti iš esmės nepakitusi nepaisant pasaulio sumaišties.

Mes nesame tiek emociškai pajėgūs (o ką jau kalbėti apie mūsų vaikus), kad muštumėmės į krūtinę ir verktume dėl kiekvieno pasaulyje įvykusio nusikaltimo ar tragedijos. Kiekvieną dieną įvyksta didelių ir mažesnių tragedijų. Turime nuspręsti, kurioms iš jų skirsime savo širdis, protus ir išteklius. Turėtume žinoti apie kitų žmonių kančias ir ieškoti būdų joms palengvinti. Tačiau mūsų dėmesys turėtų būti nuolat sutelktas į taikos ir saugumo kūrimą mūsų šeimose, o ne į tolimas tragedijas, su kuriomis esame mažai susiję arba kurių negalime kontroliuoti.

Palaiminti taikdariai

Kai įvyksta tragedijos, turime išsiugdyti įgūdį išlaikyti taiką kasdieniame gyvenime. Tai nereiškia, kad turime būti nejautrūs ar beširdžiai. Tai reiškia, kad vertiname savo vaikų ir šeimų emocinę gerovę ir suprantame savo vaidmenį ją išsaugant. Galime, o kartais ir privalome, pasakoti savo vaikams apie pasaulio įvykius taip, kaip manome esant naudinga ir reikalinga.

Tačiau turime atsispirti norui nuolat grįžti į socialinę žiniasklaidą, kad sužinotume, koks yra pasaulio pulsas, ir tą nuolatinį pulsą perkelti į savo namus ir vaikus. Turėtume stengtis nuraminti savo vaikus, o ne kelti jiems nerimą.

Visuomet siautėsiančių konfliktų fone mūsų vaikai turi žinoti, kad pasaulyje jų laukia gėris ir kad tėvai ir toliau juos maitins, aprengs ir priglaus – visuomet maloniai žvelgdami jiems į akis.

Kimberly Ells yra knygos „Nenugalima šeima“ autorė. Sekite ją čia: „Invincible Family Substack“.