Iš kur atsiranda „švenčių magija“?

 | Agnieszka Stefaniuk

Pradėsiu nuo to, kad žodžiai „švenčių magija“ į mūsų žodyną pateko palyginti neseniai. Ir, žinoma, iš popkultūros… Jokiu būdu nesakau, kad Kalėdų laikas nėra ypatingas.  Iš kitos pusės, kalėdiniai išpardavimai mus vilioja jau nuo lapkričio pradžios, tad su tuo Kalėdų laiku nėra viskas taip aišku. Bent 2 mėnesius iki švenčių aplink mus sukasi neregėto masto vartojimo karuselė. Galbūt jūsų ji neįtraukia ir jūs gebate su gailesčiu stebėti šį kičo festivalį, o galbūt – kaip ir aš – jaučiate vilionę „pašėlti su ta magija“, be kurios šventės atrodys per blankios?

Prisipažįstu, jaučiu pagundų… dar daugiau pirkti, puošti, pakabinti naujas užuolaidas, nusipirkti naujų pagalvėlių, šviestuvų, niekučių, kurie gali būti vaikiški ir kvaili, bet bent kelias akimirkas padaro „magiškomis“. Spėju, kad mes visi daugiau ar mažiau jaučiame tokias pagundas.

Rašau šį tekstą ne tam, kad vertinčiau, kiek dalyvavimo šioje apsipirkimo beprotybėje yra per daug. Rašau, nes ilgus metus priešinuosi šiai beprotybei. Ne kartą esu patyrusi, kaip persisotinimas kenkia (ne vien kepenims, bet ir sąžinei) ir koks saldus yra saiko skonis.

Mat mažiau yra daugiau. Tuoj viską paaiškinsiu.

Pirmiausiai akimirką pagalvokite: kokie yra jūsų geriausi kalėdiniai prisiminimai? Man, kaip, spėju, ir daugumai iš jūsų, geriausi kalėdiniai prisiminimai yra buvimas su šeima. Kūčių vakarienė, Piemenėlių mišios, kalėdinės giesmės, dovanėlė po eglute – dažnai visiškai ne į temą, bet miela, nes žmogus, ją paruošęs, yra svarbus. Taip pat tai akimirka, kai sėdame kartu prie Kūčių vakaro stalo pasipuošę, bet labai alkani, nes mūsų namuose pasninkas tęsiasi iki pirmosios žvaigždės.

Taigi, Kūčių vakarienė, o gal tiksliau, trumpas paplotėlio laužymas prieš ją, turi nepakartojamą žavesį. Kiekvienais metais scenarijus labai panašus, bet kiekvienais metais tų akimirkų laukiu labiausiai. Šio momento neįmanoma suklastoti. Pajusti atviras širdis, artumą, džiaugsmą… Gyvenimas tomis akimirkomis sulėtėja, nes įvyksta STEBUKLAS. Kalėdų stebuklas, padrąsinantis ir keičiantis mūsų širdis.

O ką jūs geriausiai prisimenate?

Klausiu, nes šios paskutinės dienos prieš Kalėdas dažnai įgauna pavojingą greitį. Ir panašiai, kaip greitai vairuojant, daug kas išsprūsta iš mūsų akių. Šiame skubėjime – dėl dovanų, pirkinių – mes prarandame prasmę.  Vistoj jos – nuovargis, nusivylimas, nervai, stresas. O dar ta „kvaila sezono muzika“, persekiojanti mus kiekvienoje vietoje (beje, neturiu nieko prieš kalėdinius džinglus, kol galiu jų klausyti saikingai).  Galiausiai, vydamiesi šią daiktų „magiją“, mes prarandame prasmę.

Tad, ką reikėtų daryti, kad geriau išgyventumėte Kalėdas? Pirma, sulėtinti tempą. Pagauti akimirką tylos. Ne tik tos, išorėje, bet ir mūsų įtemptose galvose. Tada galėsime eiti giliau, pamatyti tikruosius dalykų dydžius ir pajusti prasmę. Na, o gerai pradėjusios, nesuklupkime finišo tiesiojoje. Nesužlugdykime visko niurzgėjimu ir savo vaikų bei vyro keiksnojimu. Geriau stabtelkime, atsikvėpkime ir nuleiskime reikalavimų sau (ir savo šeimai) kartelę.  Kad šiemet viskas vėl nesibaigtų tuo liūdnu atodūsiu: šventės, šventės ir po švenčių…

Kiekvienais metais stengiuosi gyventi šį laiką geriau, bet tai nėra paprastas dalykas. Mano galva pilna minčių: ar nepritrūksiu pyragėlių su grybais, ar spėsiu supakuoti dovanas…  Stop.  Argi tuose dalykuose yra Kalėdų esmė? Ar tai tikrai yra svarbiausi man artimų žmonių poreikiai?

Kaip susitvarkau su tokia beprotybe? Ilgus metus apie tai galvojau, ir susikūriau sau savotišką treniruotę.  Ją sudaro keli sąžiningi klausimai sau:

  • kodėl aš tai darau, perku, ruošiu?
  • koks yra mano tikrasis ketinimas?
  • ar aš tai darau dėl savo artimųjų, o gal dėl kitos priežasties, pvz., „švenčių magijos“ vaikymosi?

Ir žinote ką, šie klausimai yra labai naudingi. Jų dėka sutaupiau daug pinigų ir laiko. Pakeičiau savo prioritetus.

Šis prieššventinis laikas gali padėti pažinti save – mūsų tikruosius poreikius, įvaizdžius, kurių vaikomės, užgaidas, kurioms pasiduodame, visą spektrą mūsų reakcijų, kurias išgyvename. Tik kas kartą pažindami save galime puoselėti sąžiningus ir tikrus santykius su artimaisiais.

Galiausiai iš visos širdies linkiu jums tokių šeimos santykių, kupinų palaikymo ir gerumo. Skirkite vienas kitam daug laiko ir dėmesio! Tegul Kalėdų kūdikis atneša jums taiką ir ramybę!

Agnieszka Stefaniuk yra Varšuvoje gyvenanti publicistė, tinklaraštininkė ir septynių vaikų mama.

Pabaiga: švenčių magija.

Jums gali patikti

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close