Kaip maudytis saugiai: taisyklės, kurias turi žinoti visi

Šalyje įsivyravus vasariškiems orams, lietuviai masiškai traukia prie vandens telkinių. Tiesa, karščių metu maudynės gali ne tik suteikti atgaivą, bet ir tapti įvairių traumų priežastimi. Jos, kaip ir skendimai, sveikatos specialistų teigimu, yra kasmetinis maudynių palydovas. Tad kaip maudytis saugiai ir išvengti nelaimių, kylančių iš pernelyg didelio atsipalaidavimo?

MAUDYKITĖS TAM SKIRTOSE VIETOSE

Pirmiausia, norint išvengti nelaimingų atsitikimų, maudytis patartina tik gelbėtojų prižiūrimose vietose ir tik šviesiu paros metu. Tačiau esant gelbėtojams atsipalaiduoti nereikėtų.

„Įvertinkite vandens telkinį, kuriame ketinate maudytis. Prieš lipdami į vandenį, atkreipkite dėmesį į paplūdimyje esančius perspėjimo ženklus ir įspėjamąsias vėliavas. Įvertinę situaciją, maudydamiesi plaukiokite tik iki gylį ribojančių plūdurų. O jeigu ketinate maudytis nepažįstamame arba sekliame vandens telkinyje, iš pradžių briskite, o ne nerkite ar šokite. Mat nėrimas į vandenį galva į priekį yra viena pagrindinių galvos ir kaklo traumų priežasčių“, – perspėja Ala Cholopova, visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė.

PRIE VANDENS – JOKIO ALKOHOLIO

Vienas dažniausių atsitiktinių paskendimų rizikos veiksnių – alkoholio vartojimas prie vandens telkinių. Higienos instituto duomenys rodo, kad vien per pastaruosius dvejus metus net 45 proc. paskendusių vilniečių kraujyje buvo rasta alkoholio.

„Maudytis apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų pavojinga, nes tokios būsenos žmogaus koordinacija, reakcija ir aplinkos pojūtis yra sutrikę, – dėsto „Vilnius sveikiau“  specialistė. – Žmogus gali nejausti šalčio, nesuvokti gylio bei atstumo, o dėl visų šių padarinių padidėja rizika paskęsti“.

TURITE ŠIRDIES LIGŲ? VENKITE TEMPERATŪRŲ KONTRASTO  

Kita dažnai pasitaikanti skendimo priežastis – staigi širdinė mirtis. Anot Lietuvos širdies asociacijos Vilniaus skyriaus pirmininkės prof. Žanetos Petrulionienės, norint išvengti rizikos, reikėtų saugotis drastiškų temperatūros pokyčių, kurie gali išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus, neretai kainuojančius gyvybes.

„Gana dažni reiškiniai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, tai gyvybei pavojingas nėrimo į vandenį atsakas arba šalčio šokas. Mat šaltam vandeniui kontaktuojant su žmogaus veidu bei sulaikius kvėpavimą ilgesniam laikui, retėja širdies susitraukimų dažnis, blogėja širdies funkcija. Tokiu būdu žmogaus organizmas „taupo“ deguonies atsargas panėrimo metu, tačiau esantiems rizikos grupėje tai gali būti mirtinai pavojinga. Panėrus ir vandeniui atsitiktinai patekus į kvėpavimo takus gali įvykti ir gerklų spazmas, žmogus nebegali pakankamai įkvėpti, ima trūkti deguonies kraujyje ir širdis gali sustoti“, – teigia Ž. Petrulionienė.

KĄ DARYTI IŠTIKUS MĖŠLUNGIUI?

Įkaitus saulėje į vandenį šokti pavojinga ne tik dėl širdies darbo sutrikimų, bet ir dėl mėšlungio. Todėl pasikaitinę saulėję ir panorę atsigaivinti, nešokite į vandenį staiga, o verčiau palengva apsišlakstykite, pataria A. Cholopova: „Įkaitusi kūną staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis. Jei jums maudantis sutraukė kojos raumenis, stenkitės nepanikuoti. Net ir ištikus mėšlungiui galima valdyti galūnę ir įtempus raumenį parplaukti į krantą“.

NEPLAUKITE TOLI NUO KRANTO

Taip pat specialistė atkreipia dėmesį, jog gana dažna skendimų priežastis – plaukimo įgūdžių stoka: „Nemokantiems plaukti rekomenduojama maudytis kuo arčiau kranto ar prieplaukos. Svarbiausia, kad nemokantys plaukti maudytųsi tokiame vandens gylyje, kuriame kojomis siekia dugną. O tėveliai, nepamirškite, kad prie vandens esantys mažamečiai vaikai negali likti be priežiūros, net jei ir moka plaukti“.

NEPLŪDŪRIUOKITE ANT PRIPUČIAMŲ OBJEKTŲ

Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Liuda Ciesiūnienė sako, kad pastaruoju metu itin populiaru vandens telkinyje plaukioti ant įvairių pripučiamų daiktų, kurių toli gražu ne visi tinka maudynėms. „Negalima plaukioti ant automobilio kamerų, rąstų, lentų ir kitų plaukioti nepritaikytų daiktų, ypač jei nemokama plaukti ar plaukiama prastai. Traumų priežastimi gali tapti ir vandens transporto priemonės, jei jomis plaukiojama tam neskirtose zonose“, – komentuoja specialistė.

BŪKITE YPAČ ATSARGŪS ŠOKINĖDAMI

Pasak L. Ciesiūnienės, daugiausiai traumų patiriama neatsargiai šokinėjant į vandenį. Jei šokama ant kojų ir pataikoma ant kieto pagrindo, didelė tikimybė, kad lūš pėdos ar čiurnos kaulai. Neriant ant galvos yra rizika traumuoti galvą ar kaklą.

„Neatsargus nardymas nežinomoje vietoje gali baigtis labai sunkiu sužalojimu ir neįgalumu visam gyvenimui ar net mirtimi, kai nesėkmingo nėrimo metu yra pažeidžiamos stuburo smegenys kakle, gali nutrūkti kvėpavimas, rankos tapti nevaldomomis ir žmogus yra nebepajėgus iškilti į vandens paviršių. Taip gali atsitikti, jei neriant atsitrenkiama į stambius akmenis dugne ar kitus vandens telkinyje esančius objektus. Jei užšokama ant kito vandenyje besimaudančio asmens, didelis pavojus būti sužalotiems kyla abiem“, – tikina specialistė.

Į KĄ ATSIŽVELGTI, JEI KETINATE ŠOKINĖTI Į VANDENĮ?

• Šokti į vandenį galima tik patikrintose vietose, kuriose gylis yra ne mažesnis nei 3 metrai.
• Pavojinga šokti į stipriai sudrumstą vandenį, kuriame nieko nesimato.
• Negalima šokti į vandenį smarkiai įkaitus saulėje, nes raumenis gali sutraukti mėšlungis.
• Šokant į vandenį, būtina saugoti galvą, tad geriausia šokti ištiesus rankas.
• Negalima šokinėti į vandenį nuo labai aukštų vietų, uostuose, šalia tiltų, kitų įrengimų.
• Nesaugu nardyti iš valčių, vandens dviračių, nes jie gali apvirsti, be to, galima gauti smūgį irklu ar sraigtu, netyčia išnėrus po juo, ir patirti rimtą galvos traumą, prarasti sąmonę, net paskęsti.

Visuomenės sveikatos specialistė primena būtinai įvertinti ir galimus ūgio bei svorio pokyčius, kurie turi įtakos panirimo gyliui – tai ypač aktualu greitai augantiems vaikams ir paaugliams.

Vaizdo klipą apie saugų elgesį vandenyje bei pirmąją pagalbą nelaimės atveju rasite čia:

Pabaiga: kaip maudytis saugiai?