Nuo psichikos iki širdies ligų: susituokusių žmonių sveikata geresnė

„Dvidešimt metų su žmona laimingai gyvenome. Tada susitikome.“  Tai tik vienas iš daugelio juokelių, apie tai, kad santuokinis gyvenimas anaiptol nėra rožėmis klotas. Tačiau naujo tyrimo duomenys rodo, kad santuoka gali išgelbėti jums gyvybę. Gerai, gal čia per stipriai pasakyta. Tačiau yra įdomių ir įtikinamų tyrimų, rodančių, kad susituokusių žmonių sveikata yra geresnė nei vienišių. Pavyzdžiui, palyginti su vienišais žmonėmis, susituokusieji yra linkę:

• Ilgiau gyventi,
• Patirti mažiau insultų ir infarktų,
• Rečiau sirgti depresija,
• Aptikti vėžį ankstyvoje stadijoje,
• Nugalėti vėžį ar išgyventi ilgesnį laiką,
• Dažniau atsigausti po rimtų operacijų.

Anglijoje atliktas 25000 žmonių tyrimas parodė, kad tarp infarktą patyrusių žmonių susituokę asmenys turėjo 14 proc. didesnę tikimybę išgyventi ir jie galėjo palikti ligoninę dviem dienomis anksčiau nei širdies priepuolį patyrę viengungiai.

Tai nereiškia, kad santuoka automatiškai suteikia šių sveikatos privalumų. Žmonių, gyvenančių streso kupinose, nelaimingose santuokose, sveikata gali būti blogesnė nei vienišo asmens, apsupto palaikančių ir rūpestingų draugų, šeimos bei artimųjų. Įdomu tai, kad daugelis šių sveikatai naudingų veiksnių labiau pasireiškia vedusiems vyrams nei ištekėjusioms moterims.

Kodėl taip galėtų būti?

Atsižvelgiant į vis gausėjančius įrodymus, kad santuoka susijusi su geresne sveikata, verta paklausti, kodėl toks ryšys galėtų egzistuoti. Šį klausimą nagrinėjo ne vienas mokslininkas. Pateikiame kelias žymesnes jų įžvalgas.

• Santuokos „bonusą“ sveikatai gali lemia imuninė sistema. Tyrimais nustatyta, kad laimingus santykius palaikančių žmonių imuninė sistema yra stipresnė nei tų, kurie tokių santykių nepalaiko. Nustatyta, kad pas susituokusius žmones išsiskiria mažiau kortizolio, nei pas vienišus žmones. Tai gali būti svarbu, nes kortizolio kiekis paprastai atspindi streso lygį, o didelis kortizolio kiekis gali pabloginti imuninę funkciją.
• Susituokę žmonės ima geriau elgtis. Žmonės turintys ilgalaikį gyvenimo palydovą gali labiau save „tausoti“: mažiau rizikuoti, geriau maitintis ir apskritai palaikyti sveikesnį gyvenimo būdą. Yra įrodymų, kad susituokę žmonės reguliariau lankosi pas gydytojus ir dažniau laikosi jų rekomendacijų nei viengungiai.
• Susituokusių žmonių geresnė psichinė sveikata. Mažesnė socialinė parama (kas gali labiau grėsti vienišiems asmenims) glaudžiai susijusi su didesniu depresijos, vienatvės ir socialinės izoliacijos lygiu, o tai savo ruožtu lemia prastesnius sveikatos rodiklius.
• Susituokusių žmonių sveikata gali būti geresnė jau prieš vedybas. Kyla klausimas, ar žmonės, turintys sveikatos problemų (arba turintys polinkį į jas dėl nesveikų įpročių), yra mažiau linkę tuoktis. Tokiu atveju tuoktųsi sveikesni žmonės, o tai galėtų paaiškinti „santuokos naudą sveikatai“. Vienok kai kuriais tyrimais iš tikrųjų nustatyta, kad nesveiki vyrai linkę tuoktis jaunesni ir rečiau išsiskiria nei sveiki vyrai.

Nė vienas iš šias teorijas pagrindžiančių tyrimų galutinai neįrodo (arba galutinai nepaneigia) santuokos naudos sveikatai. Taigi, jei santuoka yra naudinga sveikatai, tiksli priežastis nėra žinoma. Vis dėlto mokslininkai ir toliau tyrinėja šį klausimą.

Kas toliau?

Manau, kad ateityje geriau suprasime santuokos poveikį sveikatai. Tada galėsime sutelkti dėmesį į kitą svarbų klausimą: kas iš to? Jei santuoka iš tiesų yra geresnės sveikatos prognozavimo veiksnys, ar galima šias žinias panaudoti sveikatai gerinti? Pavyzdžiui, jei vienišą žmogų ištinka infarktas, ar galima kaip nors kitaip elgtis su šiuo „didesnės rizikos“ asmeniu ir taip pagerinti jo sveikatos rezultatus?

Tikėtina, kad juokeliai apie santuokos sunkenybę tėra humoras, bet net jei kam nors santuoka kartais atrodo įstrigusi rutinoje, ji vistiek gali būti naudinga sveikatai.